Dažnai viešojoje erdvėje skaitome įžvalgas, kuriose bandoma prognozuoti, ar pavyks Lietuvai iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtą tikslą tapti gyvybės mokslų lopšiu.

Vis tik orientuodamiesi į ambicingą tikslą, pamirštama, kad pavieniai džiuginantys rodikliai iš atskirų gyvybės mokslo sričių neleidžia apibendrinti ir teigti, jog Lietuva jau visai netrukus taps gyvybės mokslų lopšiu Europoje. Lietuva šiandien sukuria daugiau kaip 1 proc. BVP iš biotechnologijų. Tiek pat sukuria Izraelis ir Vokietija – valstybės gyvybės mokslų lyderės. Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, Lietuvos lazerių pramonė užima 10 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos. Lietuvos turimas potencialas gyvybės mokslų srityje yra didžiulis. Seimas praėjusių metų rugsėjį patvirtino prezidentės inicijuotas Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos gaires, kuriomis bus skatinamas Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos atsinaujinimas. Šios gairės, kuriomis siekiama įtvirtinti mokslo ir inovacijų kūrimą kaip prioritetinį ilgalaikės šalies strategijos instrumentą, yra ilgai lauktas atspirties taškas kuriant reikalingą ekosistemą gyvybės mokslams Lietuvoje. Vis tik vien strategijos nepakanka. Tarptautiniai reitingai parodo sisteminius mokslo ir inovacijų sektoriaus trūkumus. Pagal pasaulinį inovacijų indeksą Lietuvos inovacijų efektyvumo santykis tesiekia 0,6 balo. Tai parodo, kad Lietuva iš tiesų yra neefektyvi inovatorė – pinigų išleidžiame daug, o rezultatai nėra džiuginantys. Tai identifikuoja, kad išteklius naudojame neefektyviai. Pagal inovacijų efektyvumą Lietuva indekse užima tik 75 vietą, kai tuo tarpu Estija pagal šį rodiklį yra 6, o Latvija – 28 vietoje. Žinoma, nors skirtingus tyrimų rezultatus lemia vis kitokia tyrimo metodologija, kuriuose didesnis dėmesys skiriamas vienam ar kitam veiksniui, tačiau šių reitingų rezultatai vis tiek aiškiai rodo, kaip mes atrodome prastai net kaimyninių šalių kontekste. Europos Komisijos atlikto naujausio tyrimo duomenimis, Lietuvai sunkiai sekasi užtikrinti viešojo sektoriaus paramą naujiems produktams kurti ir plėtoti visuose inovacijų ciklo etapuose, ypač naujų produktų įvedimo į rinką, tokių kaip, sertifikavimo ar intelektinės nuosavybės apsaugos srityse. Inovatyvios farmacijos srityje esame dar blogesnėje padėtyje – Lietuva užima priešpaskutinę vietą Europoje pagal inovacinių vaistų prieinamumą gyventojams.

Inovatyvios farmacijos srityje esame dar blogesnėje padėtyje – Lietuva užima priešpaskutinę vietą Europoje pagal inovacinių vaistų prieinamumą gyventojams.

Neseniai paskelbtas Konkurencijos tarybos kompensuojamųjų vaistų tyrimas parodė, jog Privalomojo socialinio draudimo fondo lėšos vis dar naudojamos neefektyviai dėl ydingo kompensuojamųjų vaistų reguliavimo, kas lemia didesnes nei kitose Europos šalyse analogiško poveikio kompensuojamųjų vaistų (t. y. ne inovacinių) kainas ir, atitinkamai, mažesnę galimybę valstybei įpirkti inovacinius vaistus. Naujų inovacinių vaistų prieinamumas būtinas, nes tai gyventojams garantuotų geresnius gydymo rezultatus, padėtų išsaugoti žmonių sveikatą ar gyvybę, o taip pat duotų akivaizdžią ekonominę naudą ir padėtų pakilti iš ES valstybių narių inovatorių sąrašo žemumų. Tam, kad inovacinė sistema atsirastų, labai svarbu sukurti tam palankią aplinką. Kertinį vaidmenį atlieka socialinis kapitalas – t. y. pasitikėjimu pagrįsti ryšiai tarp skirtingų verslo, pramonės, politinių bei socialinių sektorių veikėjų. Veikianti tokioje aplinkoje didėtų tikimybė turėti savo „Google“ ar „Facebook“. Teisinio reglamentavimo aiškumas ir įstatymų bazės pastovumas taip pat būtina sąlyga, siekiant pritraukti užsienio investuotojus. Pažangias technologijas kuriantys inovatoriai savo veiklą visada koncentruos ten, kur jiems suteikiama daugiausia laisvės, mokesčių lengvatų, socialinio kapitalo. Kol nebus sukurta tinkama aplinka inovacijų ekosistemai, t. y. palankios sąlygos visiems gyvybės mokslus sudarantiems elementams arba kol neišskirsime vienos konkrečios srities, kurios lyderiais norime būti, tol tikslas tapti Europos gyvybės mokslų centru bus neįgyvendinamas. Priėmus gaires belieka ryžtingai imtis jos įgyvendinimo, kurti inovacijų ekosistemai palankią aplinką tikintis, kad nustatyta strategija nebus užmirštos ir nepaskęs politinių intrigų sūkuryje. Rūta Pumputienė yra advokatė ir „Local American Working Group“ (LAWG), Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje įsteigto sveikatos reikalų komiteto, vadovė.