Vos praūžus pasaulinei finansų krizei, žodžiai „investavimas“, „fondai“, „akcijos“ dažno Lietuvos piliečio sąmonėje buvo įgavę neigiamą atspalvį. Investavę ekonominio bumo metais skaičiavo nemažus nuostolius. Turėję drąsos (ar neapdairumo) investuoti skolintus pinigus neretai prarado viską.
Pradėjusiai formuotis investavimo kultūrai Lietuvoje buvo suduotas skaudus smūgis ir atrodė, kad laukia ilgi sąstingio metai, kol plačioji visuomenė vėl ryšis lėšas kaupti ne vien kaip indėlius ir kojinėse.
Ironiška, tačiau kaip tik šis metas buvo palankiausias investuoti – smarkiai atpigęs tiek finansinis, tiek nekilnojamasis turtas suviliojo tik pačius sumaniausius investuotojus. Galime guostis nebent tuo, kad Lietuvos investuotojai šiuo požiūriu nė kiek neišskirtiniai – statistika rodo, kad grynosios įplaukos į investicinius fondus visame pasaulyje nuo 2008 iki 2011 m. buvo beveik nulinės ir tik 2012-aisiais ėmė palengva didėti.
Vis dėlto, investicijų valdymo pobūdis šiandieniame pasaulyje reikšmingai keičiasi. Prieš 15 metų tradiciniai aktyviai valdomi fondai dominavo pasaulinėje fondų rinkoje, o pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie miglotą jų ateitį. Tyrimai ir statistika rodo aiškią tendenciją – tradicinėse turto klasėse (akcijų ir obligacijų fonduose) pinigai vis labiau juda iš aktyviai valdomų įprastų fondų į biržose prekiaujamus fondus (exchange traded funds, ETF), kurie ne tik lengviau prieinami, juose gerokai mažesni valdymo mokesčiai, bet ir dažnai investicine grąža jie lenkia aktyviai valdomus konkurentus. „Boston Consulting Group“ skaičiavimu, 2000-aisiais valdę vos 10 proc. viso pasaulio fondų turto, šiuo metu ETF užima beveik trečdalį rinkos.
Kita ryški tendencija – toliau augantis alternatyvaus investavimo fondų (hedge funds) turtas, nuo 2008 m. padvigubėjęs ir šiuo metu siekiantis 2,8 trln. JAV dolerių. Dar neseniai buvęs gana uždaras ir sunkiai prieinamas, šis fondų rinkos segmentas dėl besikeičiančio reguliavimo tampa vis atviresnis platesniam investuotojų ratui. Alternatyvaus investavimo fondai patrauklūs tuo, kad dėl įvairesnių strategijų leidžia investuotojams labiau išskaidyti riziką ir tapti mažiau priklausomiems nuo tradicinių akcijų ir obligacijų rinkų svyravimo.
Informacinės technologijos, sujaukusios nusistovėjusią tvarką vis daugiau verslo sektorių ir profesijų, greičiausiai neaplenks ir investicijų valdymo srities. Jau šiandien svarbiausiose pasaulio biržose didžiąją dalį prekybos apyvartos lemia kompiuterizuotų algoritmų inicijuoti sandoriai. Vis labiau populiarėja (ypač tarp investuojančio jaunimo) „robopatarėjai“, remdamiesi klausimynais nustatantys optimalią investicijų struktūrą ir pasiūlantys kliento rizikos profilį atitinkančią portfelio struktūrą. Finansiniams bei rinkos duomenims tampant vis labiau prieinamiems, informaciją analizuojantys algoritmai leidžia greičiau pastebėti rinkos neefektyvumą ir bent jau populiariausiuose rinkos segmentuose palieka vis mažiau galimybių tuo pelningai pasinaudoti. Pagaliau investuotojai kelia vis didesnius ir tradicinių valdytojų skaidrumo, efektyvaus rizikos valdymo, kuris šiais laikais tampa neįmanomas be informacinių technologijų, reikalavimus.
Nors Lietuvą dažnai įsivaizduojame esant pasaulinių finansų srautų šalikelėje, pastaraisiais metais čia taip pat matome ryškų investicinių fondų atgimimą. Lietuvos banko duomenys rodo, kad mūsų šalies investicinių fondų valdomas turtas nuo 2008 m. pabaigos išaugo net 3,5 karto – nuo 100 mln. iki 343 mln. eurų. Be abejo, svarbų vaidmenį atliko atsigaunančios finansinio turto kainos, tačiau nemažą postūmį investicinių fondų sektoriaus plėtrai Lietuvoje turėjo ir pasikeitusi teisinė bazė. 2013 m. viduryje Seimo priimtas Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas atvėrė kelią visiškai naujiems finansiniams produktams. Šis įstatymas leido profesionaliems investicijų valdytojams į įvairias netradicines strategijas pritraukti lėšų iš daugelio investuotojų, turinčių pakankamai patirties ir valdančių reikšmingus finansinius išteklius, todėl galinčius prisiimti didesnę riziką.
Reikia pripažinti, kad didelė dalis informuotiesiems investuotojams skirtų fondų lėšas nukreipė į nekilnojamojo turto sektorių, kuris investuotojų vis dar vertinamas kaip vienas saugiausių ir patraukliausių. Ne paslaptis, kad jis ir toliau išlieka didžiausia turto klasė pasaulyje.
Tokia koncentracija į nekilnojamąjį turtą lėmė alternatyvių investicijų paiešką ir orientaciją į ilgalaikius turto valdymo sprendimus, kuriais siekiama pasiūlyti išskirtinius investicinius produktus, leidžiančius diversifikuoti valdomą turtą. Inovatyvias idėjas, tokias kaip algoritminė prekyba ar į alternatyviąją energetiką investuojantys fondai, klientams pirmosios pasiūliusios ir daugiausia patirties šiose srityse sukaupusios turto valdymo įmonės jau skaičiuoja rezultatus, ir jie išties neblogi.
Jau žinoma, kad artimiausiu metu rinkai bus pristatyti ir kiti ne mažiau inovatyvūs investiciniai produktai, pavyzdžiui, pasaulyje žinomi apribotos rizikos fondai, nišinės strategijos rizikos kapitalo fondai ir nekilnojamasis turtas „kitu kampu“, pasižymintis atsparumu krizėms ir recesijoms, vertinamas pasaulyje ir dar neatrastas mūsų regione.
Ekonominė tokio investavimo modelio nauda valstybei akivaizdi – tokie fondai leidžia mobilizuoti daugelio privačių investuotojų kapitalą rizikingiems projektams finansuoti, išskaidant riziką ir – tai ypač aktualu šiandien – sudarant konkurenciją tradiciniams bankams. Būtent šie išmanieji pinigai (smart money) tampa tuo avangardu, galbūt nulemsiančiu investavimo kultūros proveržį Lietuvoje. Jie ne tik skatina visuomenės investicinį išprusimą, bet ir augina investavimo profesionalų kompetenciją. Kas žino, galbūt vieną dieną pasaulyje garsėsime ne tik technologijų specialistais, bet ir sumaniais investuotojais.
