Asmeninis archyvasNuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo naujas finansinis instrumentas – investicinė sąskaita, kurią galime laikyti reikšmingu žingsniu šalies finansų sistemoje, turinčiu prisidėti prie gyventojų finansinės gerovės bei kapitalo rinkų plėtros. Tik gaila, kad šio sakinio kol kas negalime pratęsti žodžiais – „ir prie naujų verslų Lietuvoje steigimo“.
Kiekvienas investuotojas renkasi – pirkti akcijas, obligacijas ar kurti verslą pačiam, o gal investuoti į kito verslininko idėją. Šiandieninė investicinė sąskaita tarp šių pasirinkimų lygybės ženklo nededa. Mokestinė lengvata galioja tik investuojant į biržoje kotiruojamas akcijas ir obligacijas. Bet jei verslininkas parduos Lietuvoje įsteigtą verslą ar jo dalį, investicijų skatinimo kriterijus jam negalios, net jei visi gauti pinigai bus vėl reinvestuoti į kitą Lietuvos verslą.
Saugiklių reikia, tačiau juos galima sukurti taip, kad nenukentėtų pati idėja ir pamatinis principas skatinti vietinės ekonomikos augimą.
Ne paslaptis, kad akcijų atveju didžioji lėšų dalis suinvestuojama į JAV ar didžiųjų Europos valstybių įmones. Lietuvos akcijų rinka yra labai maža. Kodėl investavimas į šias tolimas rinkas yra labiau skatinamas nei investavimas į vietinį verslą, kuris, natūralu, dėl savo dydžio beveik visais atvejais nėra listinguojamas biržoje?
Juk galėtų būti priešingai – investuoti pinigus į naujų verslų steigimą ar esamų verslų plėtrą Lietuvoje turėtų būti labiau skatinama nei į tarptautinių kompanijų akcijas.
Galima suprasti norą, nustatant žaidimo taisykles, apsidrausti nuo galimų piktnaudžiavimų. Tikėtina, taip siekiama išvengti manipuliacijų ar fiktyvių verslų pardavimų. Tačiau ar nebus nutikę taip, kad, kaip tame posakyje, „su vandeniu išpylė ir kūdikį“? Saugiklių reikia, tačiau juos galima sukurti taip, kad nenukentėtų pati idėja ir pamatinis principas skatinti vietinės ekonomikos augimą.
Norėtųsi, kad mokestinė aplinka steigti naujus verslus Lietuvoje ir investuoti į jau veikiančius būtų kuo palankesnė. Kad būtų skatinama antreprenerystė, o žmonės, pardavę verslus Lietuvoje, nebūtų labiau apmokestinami nei pardavę užsienio įmonių akcijas svetur.
Įstatymo rengėjai galėjo paskatinti įdarbinti pinigus Lietuvoje, bet nukreipė juos į Vakarų Europos ir JAV akcijas, nes dabartinis investicinės sąskaitos apibrėžimas riboja galimus pasirinkimus ir de facto padaro investavimą Lietuvoje mažiau patrauklų. Sukurkime paskatas investuoti į verslą Lietuvoje, neapsiribojant tomis keliomis dešimtimis įmonių, kurios yra Vilniaus akcijų biržoje. Juk padaryti reikiamus pakeitimus šiuo atveju tikrai ne per vėlu.
Linas Armalys yra alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadova
