Ilgai lauktas NATO viršūnių susitikimas Vašingtone, žymėjęs Aljanso 75-metį, praėjo. Ar jis istorinis? Tradiciškai dauguma jo dalyvių – NATO šalių vadovų ir iki išnaktų besiderėjusių dėl vieno ar kito sakinio diplomatų – tikriausiai pasakytų taip, jis istorinis. Kritikai dėl to abejoja. Arba, kitaip sakant, vieni mato pusiau pilną, kiti – pusiau tuščią stiklinę. Ir vieni, ir kiti teisūs.
Lietuvai svarbiausias klausimas (be Ukrainos) buvo regioniniai gynybos planai. Nors jie yra slapti ir mažai viešos informacijos apie juos, jų svarba neabejotina: nuo konkrečių pajėgumų priskyrimo iki vadovavimo ir kontrolės mechanizmų. Hibridinių grėsmių susiejimas su NATO 5-uoju straipsniu taip pat labai svarbu, ypač pastaruoju metu padažnėjus tokiems išpuoliams, tarp jų ir Lietuvoje.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kalbant apie Ukrainą, reikia paminėti, kad pastarąjį pusmetį tiek Briuselyje, tiek už Atlanto buvo daroma viskas, kad kuo mažiau būtų lūkesčių šia tema. Dar vasarį JAV ambasadorė NATO Julianne Smith tiesiai šviesiai pareiškė, kad Kyjivas nesitikėtų pakvietimo prisijungti prie Aljanso. Tai vėliau pakartojo ir kiti aukšti pareigūnai, tarp jų ir JAV prezidentas Joe Bidenas. Dar daugiau – prieš pat NATO vadovų susitikimą pasaulio žiniasklaidoje vienas po kito pasirodė nepalankūs Ukrainai pranešimai: nuo tariamos korupcijos iki Vakarų gyventojų apklausų dėl karo baigties.
Matyt, lūkesčių minimalizavimas ir leido išvengti tokių diplomatinių ekscesų, kaip nutiko pernai per NATO susitikimą Vilniuje. Aljanso lyderiai tik dar sykį pakartojo, kad Ukrainos narystė NATO kada nors įvyks, t. y. pareiškė, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į visišką euroatlantinę integraciją ir narystę NATO. Bet be jokios konkrečios darbotvarkės, žingsnių ar įsipareigojimų. Tiesa, Aljansas susitarė dėl didesnio NATO įsitraukimo į pagalbą Ukrainai, įtvirtino finansinės paramos įsipareigojimą ir glaudesnį bendradarbiavimą su Kyjivu.
Bet tai reikėtų sieti su esminiu šių metų politiniu įvykiu pasaulyje – lapkritį vyksiančiais JAV prezidento rinkimais ir pasiruošimui nepageidaujamam jų rezultatui. Galima apibendrinti, kad JAV rinkimų kampanija nustelbė „istorinį“ NATO lyderių susitikimą Vašingtone. Tiek įsipareigojimai Ukrainai, tiek kalbos apie gynybos finansavimo didinimą buvo skirti žmogui, kuris nedalyvavo pačiame susitikime, – ankstesnėje kadencijoje savo „nenuspėjama lyderyste“ Europą (ir pasaulį) šokiravusiam Donaldui Trumpui.
Jei pasikeis Baltųjų rūmų administracija ir blogiausi su D. Trumpu siejami scenarijai ims pildytis, neatmestina, kad NATO susitikimas Vašingtone gali būti ir paskutinis – tuo ir istorinis.
Šį kartą NATO ir europiečiai bando iš anksto pasiruošti D. Trumpo sugrįžimui ir, tikėtina, yra teisūs. Pats Aljanso renginys Vašingtone atsidūrė vos ne paraštėse, nes visų dėmesys buvo ne į NATO sprendimus, o į antrosios kadencijos siekiančio ir atsilaikyti prieš D. Trumpą bandančio prezidento J. Bideno sveikatos būklę, tiksliau, ar jis sugebės išgyventi spaudos konferenciją po NATO susitikimo. Būtent tai ir tapo didžiausia intriga.
Šiaip iš šono žiūrint ir gyvai dalyvavus keliose J. Bideno spaudos konferencijose, toks „šokas“ dėl jo sveikatos būklės atrodo dirbtinis ar savigaulė – ir prieš kelerius metus atrodė, kad JAV prezidentui jau seniai laikas į užtarnautą poilsį, o ne dirbtinai vaidinti kupiną jėgų „senelį Džo“.
Po šio NATO vadovų susitikimo J. Bidenas, nors ir pavadino D. Trumpą savo viceprezidentu, o Volodymyrą Zelenskį – Vladimiru Putinu, vis dėlto pasirodė daug geriau nei per anksčiau vykusius debatus su tuo pačiu D. Trumpu. Tačiau tai diskusijų dėl 81-ų JAV lyderio gebėjimo vadovauti galingiausiai pasaulyje valstybei per daug nesumažino, ką ir kalbėti apie jo galimybes laimėti prieš D. Trumpą ypač po to, kai kelios dienos po NATO vadovų susitikimo į jį buvo pasikėsinta.
Taigi JAV prezidento rinkimų kampanijos užgožtas Aljanso „istorinis“ susitikimas tik dar kartą parodo Jungtinių Valstijų vaidmenį NATO-Europos saugumo struktūroje ir visame pasaulyje. Jei pasikeis Baltųjų rūmų administracija ir blogiausi su D. Trumpu siejami scenarijai ims pildytis, neatmestina, kad NATO susitikimas Vašingtone gali būti ir paskutinis – tuo ir istorinis. Naujojo Aljanso generalinio sekretoriaus Marko Rutte’ės pagrindinė užduotis – to išvengti.
Europos ir kitų Aljanso šalių užduotis – toliau didinti išlaidas gynybai, plėsti karinę pramoninę bazę ir perimti vis daugiau atsakomybės dėl savo saugumo bei paramos Ukrainai. NATO lyderių susitikimas Vašingtone paklojo tam tikrus pamatus – dabar reikia tęsti darbus ir ne tik žodžiais ar gražiomis deklaracijomis, ne tik rautis plaukus dėl to, kas bus ar nebus kitas Baltųjų rūmų šeimininkas.
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas
