Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių.
Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 proc. Nepaisydami prastėjančių ekonominių prognozių, centriniai bankai artimiausiais mėnesiais dar sparčiai didins palūkanų normas, siekdami mažinti infliacijos lūkesčius ir kartu darydami neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui.
Išankstiniai BVP duomenys parodė, kad Lietuvos ekonomikai antrą ketvirtį karo Ukrainoje įtaka buvo mažesnė nei prognozavome. Palyginti su gegužę atnaujintomis prognozėmis, pagerinome prielaidas ir dėl trečio ketvirčio BVP pokyčių – tikimės, kad trečią ketvirtį metinis BVP pokytis bus 1 proc. Reikėtų priminti, kad būtent trečią ketvirtį įtaką BVP daro grūdinių kultūrų ir rapsų derlius, o jis šiais metais bus maždaug dešimtadaliu didesnis nei pernai. Dėl anksčiau išvardintų veiksnių šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pageriname nuo 0,9 iki 1,5 proc.
Visgi darome prielaidą, kad ir trečio, ir ketvirto ketvirčio BVP pokyčiai bus neigiami (beje, kaip ir antro ketvirčio), todėl Lietuva neišvengs techninės recesijos. Kadangi daugelio svarbiausių eksporto partnerių ekonomika paskutinį šių metų ir pirmą kitų metų ketvirtį smuks, tai darys neigiamą įtaką ir Lietuvos ūkio pokyčiams kitų metų pirmą pusmetį.
Akivaizdu, kad didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai rudenį ir žiemą turės aukštos energetikos produktų kainos. Net jeigu jos ir nebeaugs ar pakris, vis vien žiemą liks daug didesnės negu prieš metus. Dabartinės elektros ir gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais ypač prispaus verslą, kurio mokama kaina dažniausiai iškart priklauso nuo kainų biržose.
Daugeliui gyventojų didesnių išlaidų, palyginti su rugpjūčiu, už sunaudotą energiją pokyčių nebus iki lapkričio, kai reikės apmokėti pirmąsias sąskaitas už šildymą spalį. Kadangi biokuro kainos vasarą toliau augo, šilumos kaina daugelyje savivaldybių bus gerokai didesnė nei prieš metus. Kitas didelis daugeliui gyventojų išlaidų šuolis turėtų būti 2023 m. pradžioje, kai visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams gali didėti ir dvigubai. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad valstybė, siekdama sušvelninti kainų didėjimą, kitų metų pirmą pusmetį elektros vartotojams skirs ne mažesnes subsidijas, negu skyrė šių metų antrą pusmetį.
Antrą ketvirtį karo Ukrainoje ir įvestų sankcijų agresorėms Rusijai ir Baltarusijai įtaka Lietuvos ekonomikai buvo ne tokia didelė, nes daugelio sankcijų draudimai įsigaliojo tik vasarą, todėl bent jau importuotojai sukaupė istoriškai dideles reikalingų žaliavų ir medžiagų atsargas. Tačiau šių metų antrą pusmetį importas iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai kris, ir ne visos įmonės atras alternatyvių tiekėjų už tinkamą kainą. Be to, išlaikome atsargias eksporto į Rusiją ir Baltarusiją prognozes – darome prielaidą, kad metinis eksporto nuosmukis bus didesnis, negu buvo antrą ketvirtį.
Baltijos šalyse šiemet išaugusios žaliavų ir energetinių produktų sąnaudos buvo greitai perkeltos galutiniam vartotojui, priešingai nei Vakarų Europoje, kur kainos keičiamos rečiau ir lėčiau. Tačiau artimiausiais mėnesiais veikiausiai matysime, kad metinė infliacija daugelyje kitų Europos šalių dar augs, o Lietuvoje nebedidės. Žinoma, infliacija Lietuvoje ir toliau labai priklausys nuo degalų kainų, kurios kiek netikėtai sumažėjo vasaros antroje pusėje, pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad nebus dar vieno degalų kainų šuolio rudenį. Taip pat infliacijai įtaką darys ir valstybės veiksmai švelninant energetikos produktų brangimą, tačiau valdžios veiksmų nuspėti neįmanoma.
Bazinė infliacija, neįtraukus energetikos ir maisto kainų pokyčių, Lietuvoje vis dar didės artimiausiais mėnesiais. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą bus 17,9 proc., kitąmet – 6,2 proc., o 2024 m. smuks žemiau kaip 2 proc. Apskritai pasaulio tiekimo grandinės gerėja, kai kurių žaliavų kaina jau gerokai sumažėjusi, o galima recesija taip pat darytų neigiamą įtaką kainoms, todėl manome, kad racionalu kitąmet tikėtis spartaus infliacijos sulėtėjimo.
Nedarbas Lietuvoje arti dugno
Padėtis Lietuvos darbo rinkoje pirmą pusmetį buvo labai gera ir darbuotojų skaičiaus augimas, ir nedarbo nuosmukis labai viršijo prognozę. Ukrainoje vykstant karui nedarbo Lietuvoje sumažėjimas iki 5,2 proc. antrą ketvirtį yra puikus rezultatas. Manome, kad kitąmet darbo rinka truputį atvės ir vidutinis nedarbo lygis padidės nuo prognozuojamų 6 proc. šiais metais iki 6,8 proc. 2023 m.
Tiesa, tai būtų daug mažesnis nedarbo pokytis, negu buvo pandemijos metu. Įkaitusi darbo rinka yra palanki darbo užmokesčiui augti, o tą aiškiai matėme ir šiemet, kai dar antrą ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius pokytis buvo beveik 14 procentų. Visgi prognozuojame, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis dėl lėtesnių ekonomikos apsukų augs kukliau negu šiemet – 8,5 proc., kai šiemet jis didės daugiau negu 12 proc. Ir toliau didelę teigiamą įtaką vidutinės algos pokyčiui darys prognozuojamas minimalios mėnesio algos padidėjimas.
Euro zona recesijos neišvengs
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,7, o kitąmet – 0,3 proc. Euro zonoje infliacijos pikas dar tik prieš akis, todėl neigiama įtaka namų ūkių vartojimui tik didės. Atsižvelgiant į tikėtinas energetikos produktų kainas, išvengti švelnios recesijos euro zonoje bus labai sudėtinga. Manome, kad Europos centrinis bankas dar didins bazines palūkanų normas ir palūkanų norma už centriniame banke laikomus kredito įstaigų indėlius padidės nuo dabartinių 0 iki 1,75 proc. kitąmet.
Šių metų BVP augimo JAV prognozė buvo sumažinta iki 1,5, o kitų metų – iki 0,5 proc. JAV BVP jau du ketvirčius iš eilės smuko, tačiau, kol darbuotojų skaičius auga, kalbėti apie tikrąją recesiją dar per anksti. Tačiau prognozuojame, kad namų ūkių vartojimo, statybų, investicijų rodikliai toliau prastės, ir labai tikėtina, kad nedarbas JAV kitąmet jau bus didesnis. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV jau veikiausiai pasiekė piką. Tačiau JAV centrinis bankas šiemet dar sparčiai didins bazinę palūkanų normą, ir metų pabaigoje ji nuo dabartinių 2,5 proc. padidės iki 3,5 procento. Visgi kitąmet antrą pusmetį jau galime išvysti ir vėl mažėjančias JAV centrinio banko palūkanų normas.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas
