
Briuseliui sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, nors tai jau antroji „nenuspėjamo lyderio“ kadencija. Muitų karas, atrodo, sunkiai išvengiamas ir atneš nuostolių Senajam žemynui, bet daug didesnė grėsmė – politinės to pasekmės.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Viena vertus, Baltieji rūmai labai kritiškai žiūri į ES, ir tai puikiai įrodo naujosios Jungtinių Valstijų administracijos vengimas tiesioginių aukšto lygio susitikimų su Bendrijos atstovais. Iki šiol neįvyko nė vienas aukšto lygio JAV ir ES pareigūnų vizitas, išskyrus tam tikrų renginių užkulisius.
Kita vertus, Europos sostinėje vyrauja visiškas nesupratimas, kas vyksta Vašingtone ir ko jis siekia. Ne per seniausiai teko stebėti vieną diskusiją Briuselyje apie JAV ir ES santykių ateitį, kurioje dalyvavo tiek JAV, tiek Europos ekspertai ir europarlamentaras: atrodė kaip kurčio ir nebylio ginčas.
O gegužės pabaigoje D. Trumpas vėl sudrebino Senąjį žemyną pareikšdamas, kad nuo birželio 1-osios ES įves 50 proc. muitus, nes derybos esą niekur neveda. Tiesa, po kelių dienų, įvykus pokalbiui su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, jis atidėjo terminą iki liepos 9-osios.
Bet kuriuo atveju tai nieko gero nežada. Tuo labiau kad D. Trumpas jau įvedė 25 proc. muitus iš ES importuojamam plienui, aliuminiui ir automobiliams, taip pat bazinį 10 proc. tarifą visoms prekėms. Kaip sakoma EK pavasario ekonomikos prognozėje, netikrumas ir muitai yra didžiausia grėsmė Europos ekonomikos augimui, kuris ir taip yra labai kuklus.
Vis mažiau dvejonių, kad naujoji Vašingtono politika yra radikalus pokytis tiek pasaulio prekyboje, tiek diplomatijoje. Tai tikriausiai esminis dalykas, ko nesupranta ar nenori suprasti daugelis Briuselyje.
Įdomiausia, kad vos D. Trumpui laimėjus rinkimus diskusijose eurokratai aiškino, jog yra pasiruošę visiems scenarijams ir dar pernai liepą subūrė darbo grupes, kurios nagrinėjo įvairias galimybes. Vis dėlto žiūrint į tai, kaip viskas klostosi nuo sausį įvykusios naujojo JAV prezidento inauguracijos, atrodo, kad tai tebuvo pagyros, ir D. Trumpas pateisino savo „nenuspėjamo lyderio“ vardą.
Žinoma, ES iš pradžių paruošė vieną atsakomųjų muitų sąrašą, tada kitą, kuris apimtų iki 95 mlrd. eurų vertės JAV importo prekių. Taip pat užantyje laiko kovos su ekonomine prievarta instrumentą, dar vadinamą „ekonomine bazuka“, kuri galėtų rimtai smogti JAV finansų ir technologijų verslui. Bet kol kas tai išlieka tik grasinimai, jei derybos nepavyks. Kaip pastaruoju metu pamėgo nuolat kartoti eurokratai: „Visos priemonės ant stalo.“
Kartu Briuselis pasiūlė ne tik pirkti daugiau energijos išteklių iš JAV, bet ir taikyti nulinius abipusius muitus, tačiau tai nesukėlė didelio proveržio derybose. Mat įvairiausios taisyklės ES sukuria tam tikrus netarifinius importo ribojimus, o suskystintųjų gamtinių dujų, atsisakius Rusijos energijos išteklių dėl agresijos prieš Ukrainą, importas iš JAV bet kuriuo atveju augs.
Be to, galima pastebėti, jog D. Trumpo stovykloje egzistuoja įsitikinimas, kad Europa yra „veltėdė“, kuri ne tik nemokamai naudojasi JAV gynybos skydu, bet ir išnaudoja savo naudai prekybos disbalansą. Taip pat vis mažiau dvejonių, kad naujoji Vašingtono politika yra radikalus pokytis tiek pasaulio prekyboje, tiek diplomatijoje. Pačių Jungtinių Valstijų po Šaltojo karo įtvirtinta globalistinė tvarka, kaip mano D. Trumpo komanda, per daug kainuoja patiems amerikiečiams ir yra netgi jiems nuostolinga. Tai tikriausiai esminis dalykas, ko nesupranta ar nenori suprasti daugelis Briuselyje.
Tokia padėtis skatina pesimizmą dėl tolesnių tiek politinių, tiek prekybinių JAV ir ES santykių.
*****susije*****
Sugrįžtant prie muitų karų, gegužės pabaigoje Briuselyje vyravo nuojauta, kad vasarą vis dėlto prabils tarifų patrankos, nepaisant ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus vizitų ir skambučių kitapus Atlanto. Tokia įvykių eiga neigiamai atsilieps Europai, o bandymai atsakyti „visomis priemonėmis, kurios yra ant stalo“, gali paskatinti pakartoti JAV ir Kinijos prekybos karą. Tai turėtų poveikį ne tik prekybai ir ekonomikai, bet ir Vašingtono požiūriui į Europos saugumo užtikrinimą. Jau dabar JAV neslepia, kad atitrauks dalį pajėgų iš Senojo žemyno.
Tiesa, Vašingtonas ir Pekinas pasiekė tam tikras paliaubas, todėl ir Briuselyje tikimasi, kad net ir apsišaudžius šioks toks ES ir JAV susitarimas dėl muitų bus pasiektas. Koks jis bus – pamatysime, bet manyčiau, kad į status quo sugrįžti nepavyks, ir Europai teks nusileisti dėl tam tikrų dalykų, nes, kaip sako „nenuspėjamas lyderis“, „neturite gerų kortų“.
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas