Asmeninis archyvasPraėjo daugiau nei metai nuo D. Trumpo muitų sagos pradžios, tačiau jų poveikis nublanko naujų JAV administracijos geoekonominių iniciatyvų fone. JAV Niujorko Federalinių rezervų banko vertinimais, didžioji muitų naštos dalis pernai teko pačių valstijų importuojančioms įmonėms, tačiau eksporto į JAV srauto nuosmukį patyrė tiek Europa, tiek Kinija. Nors lietuviškos kilmės prekių eksportas į JAV šiemet smuko beveik perpus, bendri eksporto rezultatai išliko santykinai atsparūs.
Atsparumo priežastis – ribota tiesioginė priklausomybė. Prieš Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus Lietuva į JAV eksportuodavo 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Didžiausią šio srauto dalį sudarė mineralinis kuras (27 proc.), chemijos produktai, įskaitant trąšas ir farmacijos gaminius (31 proc.), baldai, patalynė ir čiužiniai (10 proc.), optikos, matavimo, medicinos ir kiti tikslieji prietaisai (7,4 proc.), dirbiniai iš juodųjų metalų (5,4 proc.) bei elektros mašinos ir įranga (5,3 proc.).
Pernai, dar prieš D. Trumpo muitų įvedimą, Lietuvos eksportuotojai skubėjo pasinaudoti beužsiveriančiu galimybių langu ir paankstino tiekimus į JAV. Dėl to 2025 m. pradžioje prekyba su JAV buvo neįprastai aktyvi, o JAV rinkos dalis bendrame lietuviškos kilmės prekių eksporte išaugo iki 7,9 proc.
Tiesa, ši aukšta pernykštė palyginamoji bazė iš dalies prisidėjo prie šiemet fiksuoto lietuviškos produkcijos eksporto į JAV metinio nuosmukio. Be to, tam įtakos turėjo ir JAV – Irano konflikto įtaka energetikos rinkoms, smarkiai apkarpiusi lietuviško mineralinio kuro ir chemijos pramonės produkcijos eksporto srautus. Dėl šių priežasčių šiemet JAV rinkos dalis lietuviškos kilmės eksporte šiemet sumažėjo iki 3,9 proc.
Lietuvos eksportuotojai prie pasikeitusių aplinkybių prisitaikė gana lanksčiai – eksporto į JAV nuosmukis nenutempė žemyn bendro eksporto rezultato. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius viso lietuviškos kilmės eksporto vertė buvo 2 proc. didesnė nei prieš metus. Atmetus mineralinio kuro įtaką, eksporto apimtys iš esmės išliko nepakitusios. Pavyzdžiui, nepaisant praradimų JAV rinkoje, optikos, foto, kinematografijos, matavimo, tiksliųjų, medicinos prietaisų eksportas šiemet buvo 13 proc. didesnis nei prieš metus. Puikius rezultatus demonstravo ir elektros mašinas bei įrangą eksportuojančios šakos. Įmonės gana lanksčiai prisitaikė, o stipri vidaus paklausa, augantis vartojimas ir viešosios investicijos padėjo amortizuoti ne tik šį išorinį smūgį ekonomikai.
Labiausiai nuo JAV rinkos anksčiau priklausė chemijos, įskaitant farmacijos produktus, pramonė – į ją buvo nukreipiama net 27 proc. viso šios produkcijos eksporto. Taip pat JAV teko 16 proc. optikos, matavimo, tikrinimo ir medicinos prietaisų eksporto bei dešimtadalis Lietuvos naftos produktų eksporto. Tačiau per metus šiuose sektoriuose priklausomybė nuo JAV reikšmingai mažėjo.
Didesnį nerimą kelia ne patys JAV muitai, o netiesioginis jų poveikis. Europos Sąjunga susiduria su dvigubu spaudimu: viena vertus, silpnėja prieiga prie didžiausios eksporto rinkos JAV, kita vertus, į nugarą alsuoja neatremiama Kinijos konkurencija.
Per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius ES eksportas į JAV, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 30 proc. Dėl to pasikeitusių prekybos sąlygų sumažėjo ir bendro ES prekių eksporto vertė. Labiausiai nuo JAV muitų nukentėtų Airija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Vengrija, Prancūzija ir Italija. Tarp jautriausių sektorių išsiskiria farmacijos, chemijos, automobilių ir jų komponentų pramonė. Nepaisant to, JAV išlieka didžiausia ES eksporto rinka – jai tenka maždaug penktadalis viso Bendrijos prekių eksporto.
Antrojo Kinijos šoko grėsmės. JAV apsiginklavus prekybos barjerais, Europoje vis labiau nuogąstaujama dėl eksporto antplūdžio iš Kinijos. Kinijos ekonomikos modelis per pastaruosius du dešimtmečius labai pasikeitė. OECD vertinimu, Kinijos įmonės vidutiniškai gavo 3–8 kartus daugiau valstybės paramos nei išsivysčiusių šalių konkurentai. Beveik 60 proc. Kinijos įmonių užimtos pasaulinės rinkos dalies augimo siejama būtent su subsidijomis. Tai lėmė radikalią Kinijos ekonomikos modelio transformaciją – gamybos dominavimą šiandien vis labiau apsprendžia technologinis proveržis ir inovacijos.
Tokiomis priemonėmis ši šalis konkuruoja kainos pranašumais ir siekia tapti dominuojančia ir sunkiai pakeičiama tiekėja. Silpnas vidaus vartojimas, aukštas taupymo lygis, perteklinių gamybos pajėgumų sukeliama defliacinė aplinka leidžia palaikyti žemas palūkanų normas ir santykinai silpną juanį, o tai irgi didina Kinijos eksporto konkurencingumą.
Būtent čia slypi netiesioginės rizikos Lietuvai. Lietuvos pramonė yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl didesnės problemos Vokietijos, Nyderlandų ar kitų pagrindinių partnerių pramonėje anksčiau ar vėliau pasiektų ir Lietuvos eksportuotojus.
Todėl pagrindinis iššūkis šiandien gebėjimas išlikti konkurencingiems vis labiau fragmentuotoje pasaulio ekonomikoje. Europos ateitį lems ne tik prekybos santykiai su JAV, bet ir tai, ar regionui pavyks sustiprinti inovacijas, atrasti naujų konkurencinių pranašumų, sumažinti reguliacinę naštą ir perkrauti gamybos modelį. Lietuvai taipogi privalu budriai sekti šiuos signalus, ieškoti naujų konkurencingumo židinių, išlaikyti lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
