SwedbankPastarosiomis savaitėmis finansų rinkų nuotaikas diktavo JAV prezidento rinkimai ir ilgai lauktos žinios dėl proveržio kuriant vakcinas. Būsimuoju JAV prezidentu turėtų tapti Joe Bidenas, kuris, tikimasi, įneš daugiau apibrėžtumo JAV politikoje.
Su jo prezidentavimu taip pat siejamos didelės investicijos į atsinaujinantį energetikos sektorių. Tuo metu Europoje didėjant susirgimų COVID-19 skaičiui ir valstybėms imantis griežtesnių ribojimų, bloginamos artimiausio laikotarpio ekonominės perspektyvos. Vilniaus birža paskelbė gerų naujienų, susijusių su augančiu ekologiškų produktų eksportu ir naujos kartos 5G ryšio plėtra.
Iš naujojo JAV vadovo tikimasi nuosaikumo
Lapkričio pradžioje vykusiuose JAV prezidento rinkimuose demokratų partijos kandidatas Joe Bidenas surinko daugiau kaip 270 rinkikų balsų, kurių reikia pergalei užsitikrinti. Tiesa, jo varžovas rinkimuose dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ieško teisinių būdų, kaip atmesti šiuos rinkimų rezultatus.
Tuo metu Senato kontrolę greičiausiai išlaikys respublikonai, nors jo galutinė sudėtis paaiškės 2021 m. sausį, kai Džordžijos valstijoje įvyks antrasis rinkimų turas dėl paskutinių dviejų vietų. Šiuo metu abi partijos turi po 48 vietas Senate.
„Swedbank" analitikų vertinimu, J. Bideno prezidentavimas atneš daugiau apibrėžtumo, bus mažiau konfliktiškas, pasiūlys daugiau kompromisų ir pašalins prekybos karo tarp JAV ir Europos riziką.
Nedarbo lygis JAV linkęs mažėti toliau
Paskutiniojo FED susitikimo metu nuspręsta nekeisti dabartinių pinigų politikos priemonių ir palūkanų normą palikti 0-0,25 proc. rėžyje. Žemas palūkanų normas FED planuoja išlaikyti bent keletą metų, kad padėtų atsigauti darbo rinkai ir paskatintų didesnę nei 2 proc. infliaciją.
Spalio užimtumo ataskaita JAV parodė, kad per mėnesį darbo rinkoje atsirado daugiau nei tikėtasi – 638 tūkst. – darbo vietų, o nedarbo lygis sumažėjo iki 6,9 proc., palyginti su 7,9 proc. rugsėjį. Tačiau COVID-19 užsikrėtimų skaičiui sparčiai augant visoje šalyje, svarstomi nauji apribojimai, kurie paveiktų vartojimą ir privataus sektoriaus veiklą, o tai sutrikdytų darbo rinkos atsigavimą.
Paaiškėjus naujajam JAV prezidentui, investuotojų dėmesio sulaukė rizikingos turto klasės, o JAV doleris susilpnėjo. JAV dolerio indeksas, sekantis dolerio vertę šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, pastarosiomis savaitėmis nukrito apie 2 proc. „Swedbank" analitikai prognozuoja, kad EUR/USD valiutų pora artimiausiu metu gali priartėti prie 1,2 lygio.
Proveržis kuriant vakcinas pakurstė emocijas rinkose
Akcijų rinkas pastaruoju metu užplūdo euforija, kai farmacijos kompanijos „Pfizer" ir „Moderna" pranešė, kad kiekvienai iš jų pavyko sukurti 90 proc. ar didesniu efektyvumu išsiskiriančias vakcinas. Visgi ekspertai atkreipia dėmesį, kad laukia nauji iššūkiai dėl masinės vakcinų gamybos, tiekimo ir didelio žmonių skaičiaus paskiepijimo.
Nepaisant to, vienas pagrindinių JAV akcijų indeksų „S&P 500" nuo lapkričio pradžios pakilo 9 proc., o technologinių įmonių gausus „Nasdaq 100" ūgtelėjo 8 proc.
Tarp sparčiausiai pigusių akcijų atsidūrė „Zoom Video", kurios akcijos po naujienų apie progresą vakcinos srityje nukrito apie 24 proc. Panašiai nutiko ir su nuotolinę platformą sportuoti namuose siūlančia kompanija „Peloton", kurios akcijos atpigo apie 20 proc.
Investuotojus domina žaliosios energetikos sritis
Žaliosios energetikos sektoriaus akcijų kainos padidėjo iki pastarųjų 12-os metų aukštumų, palyginus su iškastinio kuro kompanijomis. Tai rodo didėjantį investuotojų susidomėjimą vadinamuosius ESG kriterijus (angl. environmental, social, governance) atitinkančiomis įmonėmis ir investicijomis.
„S&P Global Clean Energy Index" nuo metų pradžios paaugo daugiau kaip 80 proc., o JAV prezidentu tapus J. Bidenui, tikėtina, kad skirtumas tarp tradicinių iškastinio kuro kompanijų ir atsinaujinančios energetikos įmonių taps dar didesnis. Naujoji JAV administracija žada skirti daugiau kaip 2 trln. JAV dolerių žaliosios energetikos sektoriaus plėtrai.
Viruso plitimas veikia kitų metų Europos perspektyvas
Europos Komisija sumažino euro zonos BVP augimo prognozes 2021 m. sakydama, kad vėl įsisiūbavusi pandemija kelia susirūpinimą. Dabar tikimasi, kad euro zonos BVP augimas kitąmet sieks 4,2 proc., palyginus su liepos pradžioje prognozuotu 6,1 proc. augimu.
Anglijos centrinis bankas labiau nei tikėtasi padidino obligacijų supirkimo programą iki 895 mlrd. svarų siekdamas atsverti žalą, kurią padarė atnaujinti karantino apribojimai šalyje ir neapibrėžtumas, susijęs su derybomis dėl „Brexit". Centrinis bankas teigė, kad drastiškas programos išplėtimas leistų pratęsti supirkimą iki 2021 m. pabaigos ir pabrėžė, kad ekonomikos perspektyvos tebėra „neįprastai neaiškios".
Derybose dėl „Brexit" – neišspręsti pagrindiniai klausimai
Derybos tarp ES ir JK vis dar vyksta, tačiau jose nematyti jokio didesnio teigiamo proveržio – abi pusės nesutaria dėl pagrindinių klausimų, tokių, kaip priėjimas prie JK žvejybos plotų bei sąžiningos verslo konkurencijos sąlygos.
„Swedbank" analitikų nuomone, spaudimas JK ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui sudaryti susitarimą su ES išaugo JAV prezidentu tapus J. Bidenui. Tuo metu JK galimybės sudaryti palankų prekybos susitarimą su JAV, pirmiau dėl to nesusitarus su ES ir neatsižvelgiant į „atviros sienos" tarp Airijos ir Šiaurės Airijos regiono reikalavimą, tapo prastesnės.
Svaro vertė stiprėjo dėl proveržio kuriant vakcinas, kurių pasirodymas padėtų atsigauti paslaugų sektoriaus varomai JK ekonomikai ir sumažintų tikimybę, jog centrinis bankas įžengs į neigiamų palūkanų teritoriją. Euro atžvilgiu svaro vertė paskutinėmis savaitėmis stiprėjo iki 0,89 ribos, tačiau potencialas greitai išsikvėpė dėl „Brexit" derybų, mažesnio nei laukta BVP rezultato ir spartesnio viruso plitimo.
Europoje brango skrydžių ir kelionių bendrovės
Akcijų indeksai Europoje sparčiai atsigavo po nuosmukio spalio pabaigoje. Prie optimistinių nuotaikų prisidėjo ir regiono įmonių pranešimai apie stiprius trečiojo ketvirčio rodiklius, ir JK paskelbtos papildomos skatinimo priemonės. Nors „STOXX 600" naujų rekordų neužfiksavo, indekso vertė per pastarąsias savaitės išaugo apie 14 proc.
Brangimu išsiskyrė tokie cikliniai sektoriai, kaip skrydžių bendrovės ar kelionių organizatoriai. Prancūzijos oro linijų bendrovės „Air France KLM" akcijų kaina šoktelėjo apie 30 proc., kruizinių kelionių operatorės „Carnival" – apie 23 proc. Tuo metu įmonių, kurios turėjo naudos iš įvestų karantino ribojimų, akcijos atpigo, pavyzdžiui, maisto pristatymo į namus įmonės „HelloFresh" bei „Ocado Group" prarado apie 10 proc. savo vertės.
Kinijoje lūkesčiai dėl geresnių santykių su JAV
Kinijos prekybos perteklius spalį padidėjo iki 58,44 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 42,3 mlrd. JAV dolerių tą patį mėnesį praėjusiais metais, ir gerokai viršijo rinkos lūkesčius (tikėtasi 46 mlrd. JAV dolerių pertekliaus). Šalies eksportas šoktelėjo 11,4 proc., o importas – 4,7 proc. Išaugusį eksportą nulėmė medicininių priemonių paklausa pasaulyje ir dėl pandemijos sumažėję kitų šalių gamybos pajėgumai.
J. Bideno pergalė JAV prezidento rinkimuose įnešė daugiau pozityvumo ir į Kinijos akcijų rinką investuotojams tikintis geresnės JAV ir Kinijos santykių perspektyvos. „Shanghai Composite" indeksas ūgtelėjo 2,6 proc., o „CSI 300" indeksas, kuris seka didžiausias bei likvidžiausias įmones Šanchajaus bei Šendženo biržose, pakilo 2,9 proc.
Rekordinius pardavimus užgožė reguliuotojų dėmesys
Interneto prekybos platformos „Alibaba" organizuojama „vienišių diena" praėjo su trenksmu – vartotojai platformoje apsipirko už 75 mlrd. JAV dolerių ir lengvai pagerino praėjusiais metais pasiektą 38 mlrd. JAV dolerių rekordą. Žinomi prekių ženklai, tokie, kaip „Apple" ar „Nike" tikėjosi, kad po kelis mėnesius trukusio „žiemos miego" Kinijos vartotojai bus pasiruošę išleisti daug pinigų, ir, panašu, kad jie neklydo.
Bet įspūdingus „vienišių dienos" pardavimus užgožė Kinijos reguliavimo institucijų rodomas susirūpinimas stiprėjančia „Alibaba" bei jos konkurenčių galia. Pekinui paskelbus naujas taisykles, kurios turėtų apriboti monopolines praktikas internete, „Alibaba" akcijų kaina sumažėjo 16 proc. Taip pat smuktelėjo „Tencent", „JD.com", „Xiaomi" akcijų kainos.
Vilniaus biržos naujienos: maisto produktai į JAV ir Kanadą bei 5G ryšys
Ekologiškų maisto prekių gamintoja „Auga" toliau plečiasi JAV rinkoje. Įmonės produktais nuo šiol bus prekiaujama populiariose JAV mažmeninių prekių parduotuvėse „Stop & Shop" bei kanadiečių „Metro" tinkle. Įmonė taip pat pratęsė bendradarbiavimą su didžiausią ekologiškų produktų asortimentą pasaulyje siūlančiu JAV prekybos tinklu „Costco". Įmonės akcijų kaina pastarosiomis savaitėmis ūgtelėjo apie 8 proc.
Telekomunikacijų bendrovė „Telia" paskelbė Lietuvoje diegianti naujos kartos 5G mobilųjį ryšį – didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau pradėjo veikti naujos bazinės stotys. Be to, „Telia" pasirašė susitarimą su Švedijos telekomunikacijų bendrove „Ericsson" dėl mobiliojo ryšio tinklo atnaujinimo ir 5G ryšio plėtros. Bendrovės akcijų kaina Vilniaus biržoje per pastarąsias savaites pabrango apie 8 proc.
„Šiaulių bankas" paskelbė, kad per tris šių metų ketvirčius uždirbo 34,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, kuris buvo beveik 16 proc. mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Grynosios palūkanų pajamos siekė 56,6 mln. eurų ir palyginamuoju laikotarpiu išaugo 8 proc. Bankas papildomai yra suformavęs 9,1 mln. eurų atidėjinių.
Banko teigimu, nors pandemija paveikė ekonomiką, banko grupės rezultatai yra palankūs, o gyventojams prisitaikius prie naujų sąlygų toliau augo klientų skaičius bei naudojimasis banko paslaugomis. „Šiaulių banko" akcijų kaina per paskutines dvi savaites pabrango apie 8,5 proc.
Greta Šiaučiulytė yra „Swedbank" Finansų rinkų tarnybos maklerė
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
