Asmeninis archyvasPer gegužę pagrindinės JAV finansų rinkos iš esmės atsistatė po išpardavimo, kurį buvo sukėlę JAV prezidento Donaldo Trumpo planai dėl muitų. Tiesa, svarbų vaidmenį čia atliko mažmeniniai investuotojai, išnaudoję korekciją ir per ją pildę savo portfelius. Vis dėlto, D. Trumpui neatsitraukiant nuo muitų temos, ženklesni svyravimai finansų rinkose šįmet tęsis. Investuotojus tai paskatins ieškoti galimybių kitose rinkose, pirmiausia – Europoje.
Nuosmukis kol kas trumpalaikis
Po D. Trumpo balandžio 2 d. paskelbtos „išsivadavimo“ dienos ir anonsuotų reikšmingų muitų iš esmės visoms prekybos partnerėms, finansų rinkų reakcija buvo negailestinga – per artimiausią savaitę pagrindiniai indeksai neteko daugiau kaip 10 proc. savo vertės.
Nuo to laiko švelnėjusi JAV prezidento retorika dėl muitų vėl įkvėpė optimizmo. Į balandžio 9 d. paskelbtą pauzę taikant muitus pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” reagavo pakildamas 9,5 proc.
Gegužės pradžioje pasirodžius žinioms apie pirmuosius susitarimus su prekybos partnerėmis ir sumažinus Kinijai taikomus muitus, šis indeksas dar padidėjo apie 5 proc. bei, vertinant nuo 2025 m. pradžios, buvo praktiškai atstatęs visus praradimus.
Kintamumas rinkose išliks
Vis dėlto, žinios iš JAV administracijos yra permainingos – praėjusį penktadienį anonsuoti 50 proc. muitai ES šalims vėl turėjo neigiamą poveikį rinkai. Bet po kelių dienų žinutės apie jų atidėjimą ir būsimas derybas apramino investuotojus.
„Swedbank“ analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jau yra įsigalioję 10 proc. siekiantys JAV tarifai visoms importuojamoms prekėms, Kinijai taikomas 30 proc. tarifas, o didesni tarifai yra atidėti, bet neatšaukti. Iki šiol vidutinis tarifų lygis JAV siekė apie 2,5 proc., todėl dabartinis lygis yra gerokai didesnis ir išlieka tikimybė, kad jis dar išaugs.
Panašu, kad investuotojams reikia būti pasiruošus tolesniems „netikėtumams“, nes tokie JAV administracijos pareiškimai tampa tęstine tendencija. „JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas neseniai per vieną interviu „Bloomberg“ televizijai pasakė, kad, atsižvelgiant į dabartinį akcijų rinkų lygį, investuotojai nėra įvertinę tarifų poveikio ekonomikai ir įmonėms.
Mažmeniniai vs. instituciniai investuotojai
Įdomu tai, kad balandžio pradžioje vykusį išpardavimą JAV finansų rinkose padėjo sušvelninti mažmeniniai investuotojai. Nepaisant fakto, kad po tarifų paskelbimo rinkos kitą dieną smuko maždaug 5 proc., mažmeniniai investuotojai į akcijas per dieną nukreipė papildomus 5 mlrd. JAV dol. Per artimiausią savaitę į rinkas kasdien buvo įliejama dar po kelis milijardus JAV dol.
Tuo metu instituciniai investuotojai elgiasi priešingai ir nuo vasario pradžios atitraukinėja lėšas iš JAV rinkos bei jas nukreipia į Europos rinkas. Kaip rodo „Morningstar“ duomenys, į Europos ETF fondus įplaukia 2–4 mlrd. eurų per savaitę, atitinkamai iš JAV fondų išimami 1–3 mlrd. eurų. Po balandžio 2 d. šie srautai buvo išaugę iki maždaug 10 mlrd. JAV dol. į Europos fondus, o iš JAV nutekėjo apie 9 mlrd. JAV dol. per savaitę.
Viena vertus, tai rodo, kad instituciniai investuotojai kur kas rimčiau vertina JAV ekonomikai kylančias rizikas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Kita vertus, mažmeniniai investuotojai bent JAV rinkose yra tapę tokio masto jėga, kuri sugeba bent iš dalies stabilizuoti padėtį. Mažmeninių investuotojų elgsena aiškinama noru išnaudoti progą pigiau įsigyti akcijų bei išlaikyti standartinį 60/40 akcijų ir obligacijų santykį investiciniame portfelyje, kurio laikosi nemaža dalis JAV individualių investuotojų.
Gegužės 23 d., penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ smuko 1,9 proc., „S&P 500“ padidėjo 0,71 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ sugebėjo paaugti 0,15 proc.
Šviesesnės Europos akcijų perspektyvos
Europos akcijos nuo metų pradžios sulaukia vis didesnio strategų palaikymo. Remiantis „Bloomberg“ 20 strategų apklausos vidurkiu, „Stoxx 600“ indeksas metus baigs pakilęs iki maždaug 554 punktų, t. y., keliais procentais aukštesniame lygyje nei dabartinis.
Bet svarbiau yra atkreipti dėmesį į pasikeitusį sentimentą. Dar praėjusių metų pabaigoje daugelis strategų buvo įsitikinę, kad Europos akcijos gerokai atsiliks nuo JAV. Gerėjanti regiono ekonomika, fiskalinis skatinimas ir stabilūs pelno rodikliai traukia investuotojus.
„JPMorgan“ apklausoje nustatė vieną didžiausių tikslų – 580 arba beveik 5,5 proc. augimą, o „Citigroup“ prognozuoja 4 proc. augimą iki 570 punktų. Skirtumas tarp „JPMorgan“ Europos ir JAV tikslų rodo, kad „Stoxx 600“ 2025 m. pranoks JAV akcijų lyginamąjį rodiklį, o „Citi“ prognozės būtų geriausios nuo 2005 m.
Atskiroje „Bloomberg“ apklausoje nustatyta, kad prognozuotojai tikisi, jog „S&P 500“ indeksas šių metų pabaigoje vidutiniškai sieks 6 001 punkto, tad jo metinis pokytis sudarytų apie 1 proc.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, gegužės 23 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,12 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas per minėtą laikotarpį padidėjo 0,27 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas padidėjo 1,3 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites padidėjo 1,9 proc.
Pirmieji muitų poveikio ženklai
Balandžio mėnesį JAV gamintojams mokamos kainos netikėtai sumažėjo labiausiai per penkerius metus. Daugiausia dėl pelno maržų sumažėjimo, o tai rodo, kad įmonės absorbuoja dalį didesnių muitų poveikio.
Mažėjančios maržos, pelningumas bei pastaruoju metu pastebimas ateities pelno, tenkančio vienai akcijai mažėjimas tarp „S&P 500“ indekso įmonių, leidžia daryti išvadą, kad dabartinis indekso lygis labiau paremtas vis dar išliekančiu investuotojų tikėjimu JAV rinkos išskirtinumu, o ne faktais.
Apskritai, nepaisant minėtų svyravimų, JAV įmonių pelno ir grąžos santykio rodiklis (P/E) siekia 25, kai Europos ir JK įmonių – apie 14–15. Žemesni santykiniai įverčiai yra dar viena priežasčių, kodėl, kaip jau anksčiau minėta, daugiau kapitalo nukreipiama į Europą ir kitas rinkas.
JAV dolerio eros pabaiga?
Reitingų agentūra „Moody's“ tapo paskutine iš trijų didžiųjų agentūrų, gegužės viduryje sumažinusi ilgus metus JAV turėtą aukščiausią skolinimosi reitingą. Toks žingsnis dar kartą primena JAV administracijai kelias nemalonias tiesas – didelį valdžios sektoriaus deficitą, aukštą valstybės skolos lygį ir silpnėjančias valstybės institucijas.
Nuo penktadienio popietės, kai buvo sumažintas reitingas, iki pirmadienio darbo dienos pabaigos JAV dol. smuko net 0,6 proc. Šį kartą reakcija valiutų rinkose buvo kur kas aštresnė, palyginti su ankstesnių agentūrų „S&P“ bei „Fitch“ reitingų sumažinimais. „Swedbank“ analitikų vertinimu, tai rimtas smūgis privilegijuotam JAV dol. statusui pasaulyje bent trumpuoju laikotarpiu.
Dėl šių pokyčių euro kursas per paskutines savaites paaugo net 2,48 proc. ir nusistovėjo ties 1,136 JAV dol. lygiu. Svaro sterlingo kursas fiksavo 2,74 proc. augimą prieš dolerį ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,353 JAV dol. lygyje. Japonijos jena paaugo beveik 4 proc., jos kursas prekyboje siekė 142 jenas už JAV dolerį.
Nervingos JAV obligacijų rinkos
Ilgalaikių JAV obligacijų pajamingumai, panašu, struktūriškai padidėjo dėl didesnių deficito, infliacijos bei augimo perspektyvų baimių. Šis derinys kenks obligacijų kainoms iki kol D. Trumpas visiškai kapituliuos mokesčių mažinimo ir tarifų klausimais arba toliau augsiantys pajamingumai prisidės prie JAV recesijos.
Federalinis rezervų bankas kol kas negali ateiti į pagalbą. Nors naujausi mažmeninės prekybos duomenys parodė silpną vartotojų išlaidų mažėjimą, dėl kurio prieš tarifų įvedimą FED greičiausiai būtų sumažinęs palūkanų normas, centrinis bankas lieka laukimo režime, daugiausia – dėl tarifų keliamo neapibrėžtumo.
Iš esmės kol JAV ekonomika atrodo pasirengusi išvengti recesijos, obligacijų pajamingumai gali didėti toliau dėl infliacijos baimės ir įsitikinimo, kad FED tokiu atveju negalės padėti.
Po permainingų pastarųjų savaičių obligacijų rinkose, 2 metų JAV obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites pakilo iki 3,99 proc. lygio, o 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 4,51 proc. lygį. Palyginimui, Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas šiuo metu yra pakilęs iki 1,5 proc.
Rinkoje formuojasi naftos perteklius
Naftos kainos krito po to, kai JAV prezidentas pareiškė, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Potencialus susitarimas gali lemti didelį naftos perteklių vėliau šiais metais, kartu su planuojamu OPEC+ gamybos padidėjimu, dėl kurio bus nuspręsta birželio 1 d.
Naftos atsargos iki 2026 m. pradžios gali padidėti 2 mln. barelių per dieną, todėl tikėtinas tolesnis naftos kainos mažėjimas, ypač jei Irano gamyba vėl didės, o Kinijos paklausa išliks nepastovi. Naftos kainos nuo metų pradžios yra nusmukusios daugiau kaip 10 proc.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 0,28 proc. žemiau ir siekė 64 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina iš esmės nesikeitė ir siekė 61 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina vėl paaugo 3,74 proc. iki 3 357 JAV dol. už unciją.
Matas Laukevičius yra „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
