Užupy gyvenu seniai, bet tik šiemet šioje kriptorespublikoje ėmė stigti elektros. Nuo gegužės jau tris kartus nutrūko elektros energijos tiekimas. Atvažiuoja elektrikai, jokių gedimų neranda – kabeliai nauji, visos fazės yra, dūmai iš skydinių nerūksta. Ne iš karto supratome, kad elektros energijos trūksta dėl to, kad liaudis masiškai metasi kasti bitkoinų. Perka arba iš senos elektronikos meistraujasi šį tą panašaus į buitinių parametrų serverines spinteles – prisijungia prie kriptointerneto ir, rydami klaikius kiekius kilovatvalandžių, virtualiai kasinėja šį tą panašaus į bitkoinus. Manyta, kad tai veiklai reikia didelių investicijų – pradžioje bent poros tūkstančių eurų. Tačiau liaudis išradinga – kiek pakrapščius atsuktuvu ir pasvilinus lituokliu, pasaulinės finansinės revoliucijos pergalei priartinti įmanoma pasitelkti šaldytuvus, lygintuvus, senus televizorius, indaploves, skalbykles, dulkių siurblius ir garso techniką. Niekas nežadėjo, jog investicijos greitai atsipirks. Bet liaudį guodžia tai, kad nuo aparatūros taip šilta, jog nė krosnies kūrenti nereikia. Dar pernai apie kriptovaliutas ir su jomis susijusias neribotas galimybes Užupy niekas nieko nebuvo girdėjęs, dienos bėgo ramiai, kartais, neslėpkim, visai nuobodžiai ir nykiai, tačiau virtualioji karštinė iš Žirmūnų, kurie jau sovietmečiu garsėjo kaip dujų, elektros ir skaičiavimo mašinų centras, nepastebimai atslinko ir į nekaltą beveik menininkų nugyventą ramų dvasingumo ir alaus kvartalėlį. Šiuo metu kriptofinansinių operacijų kiekis tarp Užupio ir Žirmūnų yra toks įspūdingas, kad virpa žemė. Nuo Gedimino kalno slenka velėnos ir nesuplūktas nuo Valdovų rūmų statybų atlikęs žvyras. Kai maždaug 2018 m. vidury bus nutiestos papildomos optinių kabelių linijos palei Olandų gatvę, virpesiai prie Gedimino pilies liausis ir padėtis stabilizuosis. Kriptokasėjai atsiprašo tautiečių dėl laikinų nepatogumų.
Kiekvienas kriptoindividas gaus tinkamą kiekį kriptopinigų, atsižvelgus į asmens kriptoporeikius, kriptoindėlį ir kriptonuopelnus.
Tiesa, nors iš bitkoinų kasimo dar niekas nepraturtėjo, visas pelnas numanomas ateityje, bet elektros energijos stygius jaučiamas jau dabar. Kadangi Užupio kriptorespublikos plotas yra ribotas, pusė jos įsikūrusi dauboje, trečdalis – įkalnėje ir tik maža dalis – ant kalvų, vėjo jėgainių statyti nelabai yra kur. Ant Gedimino Kapo, Kreivojo (Trijų Kryžių), Bekešo ir Stalo kalvų būtų įmanoma pastatyti po pora vėjo jėgainių, tačiau, kol per teismus gausi visus leidimus, jau visi pasaulio bitkoinai bus iškasti. Nes neva viskas taip sutvarkyta, kad tų bitkoinų skaičius yra ribotas. Laikraščiai rašo, kad kriptovaliutų esama daug rūšių ir, jei tai tiesa, tuomet, užuot taikęsi prie nežinia kieno sugalvotų taisyklių, galim pamėginti sukurti savo kriptolitus ir užkoinus, kurie būtų padengti atsinaujinančiais tautiniais ištekliais: lietuvių vaišingumu, šiaudais, melų pasakomis ir pasakomis be galo, medžių žievėmis, gandrais ir durpėmis. Finansiniai entuziastai iš viso pasaulio dieną naktį kastų tą mūsų neišsenkantį gerą, bet jo būtų tiek daug, kad ir mums liktų tiek, kiek reikia. Ir kai išauš diena, kai jau bus galima Briuselyje legaliai atsiskaityti mūsų litkoinais, galėsim susimokėti visokias baudas už „Lietuvos geležinkelių“ nuardytus bėgius į Latviją, už silkių žvejybos kvotų viršijimą, už finansinio chaoso kėlimą. Gal dar atliks užtektinai litkoinų savai atominei elektrinei pasistatyti. Visi tie infantiliški svarstymai ir įžūlūs pasvajojimai skamba kvailai arba neprotingai. Bet kadangi seno gero postmodernizmo epocha baigėsi ir prasidėjo postteisybės era, vadinasi, gali būti visaip. Ir postmodernizme galėjo būti visaip. Tačiau dažniausiai tik teoriškai. Postteisybėje gali būti visaip, bet praktiškai. Štai praktiškai turime kriptošvietimo sistemą su kriptouniversitetais, kriptoreformomis. Turime praktiškai nepraktiškas socialinės kriptoapsaugos institucijas. Medicina ir sveikatos apsaugos sistema pamažu kriptinėja. Kriptinėjimo sąrašą galima tęsti, bet viską išgelbės arba profesionalus požiūris į susikaupusias problemas ir konkretūs veiksmai bei deramas tų sričių finansavimas eurais. Arba kriptovaliutinės injekcijos. Sprendimas pervesti problemines sritis į kriptėjimo režimą ir leisti sukriptėti iki kaulų smegenų. Oficialiai atsiras kriptošvietimas, kriptomedicina, kriptosocializmas. Bus pereita prie kriptomokesčių sistemos. Kiekvienas kriptoindividas gaus tinkamą kiekį kriptopinigų, atsižvelgus į asmens kriptoporeikius, kriptoindėlį ir kriptonuopelnus. Jei kam neaišku ir reikia gyvų pavyzdžių, pasižiūrėkit, kaip gana stebuklingai gyvuoja kaimynė Rusijos Federacija. Kriptorublių kriptodidybei palaikyti turi sočiai.