Rašant šį tekstą į Niujorką sugužėjo gausybė pasaulio valstybių lyderių ir įtakingiausių politikų – vyko kasmetė, 78-oji, Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja. Tai kaip ir turėjo būti grandiozinis įvykis, nes planuota, kad 193 valstybių narių Generalinėje asamblėjoje kalbės 145 šalių vadovai (tarp jų – ir JAV prezidentas Joe Bidenas, ir Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda).
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas dar prieš renginį tikino, kad tai nėra „tuštybės mugė“. Vis dėlto pastaraisiais metais sunku kaip kitaip pavadinti ne tik Generalinę asamblėją, bet ir visas JT.
Esminė priežastis – Rusijos, kuri yra viena nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, agresija prieš Ukrainą. JT – tai organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius ir siekti tarptautinio bendradarbiavimo, o jos pagrindinėje ir įtakingiausioje institucijoje Saugumo Taryboje sėdi agresorės ir genocidą vykdančios šalies atstovai. Dar daugiau – Rusija naudoja JT kaip įrankį savo propagandai ir dezinformacijai skleisti.
Net JT pirmtakė Tautų Sąjunga, kad ir koks žlugęs projektas būtų, sugebėjo pašalinti tuometę SSRS, kai ji užpuolė Suomiją. Dabar net garsiai nedrįstama prabilti apie tokias radikalias priemones, nors kai kurie teisės ekspertai primena, kad, skirtingai nei Ukraina, Rusija nebuvo JT įkūrėja, o tik paveldėjo vietą JT Saugumo Taryboje iš SSRS. Tai esą galėtų bent teoriškai būti teisinio Rusijos galių ribojimo JT proceso pradžia, tačiau organizacijos vadovas A. Guterresas tapo kruvino Vladimiro Putino režimo advokatu, ypač kalbant apie ukrainietiškų grūdų eksportą Juodąja jūra.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kaip liepą pranešė pasaulio žiniasklaida, A. Guterresas pasiūlė V. Putinui pratęsti susitarimą, leidžiantį saugiai eksportuoti grūdus iš Ukrainos Juodąja jūra mainais už Rusijos žemės ūkio banko pavaldžiosios įmonės prijungimą prie tarptautinės SWIFT mokėjimo sistemos ir kitas nuolaidas, kurios iš esmės būtų Vakarų sankcijų Maskvai panaikinimas.
Galbūt ne tiesiai, bet Generalinės asamblėjos koridoriuose mažai abejojama, kad apie JT pataikavimą agresorei nebūtų kalbėtasi. Tiesa, beveik kiekvienais metais šio susitikimo scenoje skamba raginimai reformuoti JT. Daugiau nei prieš du dešimtmečius teko domėtis šia tema ir idėjomis (pavyzdžiui, praplėsti Saugumo Tarybą su daugiau nuolatinių narių ar panaikinti dabar jų turimą veto teisę), tačiau jokių esminių pokyčių neįvyko iki šiol. Tad ir dabar, kai Saugumo Taryboje sėdi agresorius ir mėgaujasi savo nebaudžiamumu, permainų „didžiausioje ir labiausiai pasaulyje žinomoje tarptautinėje organizacijoje“ tikėtis neverta.
Galima prognozuoti, kad JT labiau koncentruosis į tokias minkštąsias temas, kaip klimato kaita ar skurdo pasaulyje mažinimas, bet ar neturėdama jokio autoriteto organizacija sugebės pasiekti rimtesnių permainų.
Žinoma, visada ir visur galima įžvelgti ir bent šiek tiek pozityvumo – kad ir dvišaliai ar daugiašaliai susitikimai, kurie vyksta tarp įvairiausių kalbų ant Generalinės asamblėjos scenos. Tarkime, prezidentas G. Nausėda planavo kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais vėl nusifotografuoti su JAV prezidentu J. Bidenu. Planuoti ir kiti rimtesni pasaulio lyderių susitikimai.
Viena vertus, tai puiki galimybė skeptiškai į sankcijas Rusijai žiūrinčių globalių Pietų atstovams pateikti mūsų ir Vakarų požiūrį į Maskvos vykdomą agresiją; paaiškinti, kad Rusija pradėjo kolonialistinį karą prieš Ukrainą, o kas tai yra, jie patys žino iš savo istorijos.
Kita vertus, ta pati agresorė, kurią vis dar puošia garbingas JT Saugumo Tarybos nuolatinės narės titulas, irgi nesnaudė: Rusijos ribentropas-gebelsas Sergejus Lavrovas Niujorke turėjo susitikti su BRICS šalių užsienio reikalų ministrais ir, tikėtina, kitais ne Vakarų valstybių atstovais. Tai dar viena puiki iliustracija, kaip JT tampa agresorės įrankiu.
Tad JT visiškai prarado bet kokį autoritetą. Anksčiau į šią organizaciją galbūt su ne per dideliu pasitenkinimu žiūrėjo globalūs Pietūs, nes ji buvo sukurta „baltųjų“, ir šioms šalims, nepaisant išaugusios jų reikšmės, daug įtakos nesuteikta, o dabar, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir JT paralyžiaus, prie skeptikų stovyklos jungiasi bent jau Rytų Europa.
JT tampa diskusijų klubu, kuriame dalyviai nebūtinai girdi vieni kitus.
Galbūt galima prognozuoti, kad JT labiau koncentruosis į tokias minkštąsias temas, kaip klimato kaita ar skurdo pasaulyje mažinimas, bet lieka klausimas, ar neturėdama jokio autoriteto organizacija sugebės pasiekti rimtesnių permainų, ar jos susitarimų kas nors laikysis.
Evaldas Labanauskas yra IQ bendradarbis Briuselyje
BEREKLAMOS:
