Asmeninis archyvasGal prezidentas Gitanas Nausėda ir buvo teisus užsispirdamas neskirti Gabrieliaus Landsbergio į Europos Komisiją. Žinoma, šis sprendimas buvo labiau asmeniškas nei argumentuotas. Tačiau kaip neformalioje aplinkoje pasakė vienas ES pareigūnų, tai, kas dabar vyksta su ES diplomatijos vadove Kaja Kallas, tikriausiai būtų nutikę ir su G. Landsbergiu: daug vilčių, ambicijų, o dabar – nusivylimas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kaip ir G. Landsbergis, tuometė Estijos premjerė K. Kallas buvo Briuselio burbulo žiniasklaidos numylėtinė. Jie abu biurokratiškai diplomatiškai pilkoje ES sostinėje išsiskyrė savo aštriais teiginiais, neieškojo žodžio kišenėje ir atrodė atviri bei nuoširdūs. K. Kallas paskyrimu į ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas džiaugėsi ir mūsų regiono diplomatai. Po nykaus ar net pradžioje iliuziškai dėl Kremliaus atrodžiusio Josepo Borrellio manyta, kad Estijos premjerė įneš naujų vėjų, sprendimų ir sustiprins ES diplomatiją. Džiugino ir tai, kad ji iš mūsų regiono, supranta mūsų bėdas ir Rusijos grėsmę.
Išties tik pradėjusi dirbti ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai poste K. Kallas griežtai pasmerkė prorusiškos Gruzijos valdžios veiksmus ir pagrasino sankcijomis. Taip pat ji pareiškė, jog „ES nori, kad Ukraina laimėtų karą“, o ne kaip iki tol Briuselyje diplomatiškai buvo sakoma, kad ES rems Ukrainą tiek, kiek reikės.
Vis dėlto po beveik pusmečio debesys virš K. Kallas niaukiasi ir viltys bliūkšta. Jos arši retorika, kaip ir pareiškimų nederinimas, sulaukė tiek valstybių narių, tiek eurokratų nepasitenkinimo, o ambicingi pasiūlymai atsitrenkė į sieną. Sankcijos Gruzijos valdžiai strigo ir apsiribota simboliniu draudimu atvykti režimo pareigūnams. Iš jos pasiūlymo suteikti Ukrainai papildomą gynybos paramą 20 mlrd. eurų, po to 40 mlrd. eurų liko tik 5 mlrd. eurų sviediniams, ir tai migloje (pati K. Kallas teigia, kad du trečdaliai šios iniciatyvos įvykdyta).
K. Kallas parodė, kad kol kas nelabai sugeba žaisti pagal Briuselio burbulo taisykles, su tuo, tikėtina, būtų susidūręs ir G. Landsbergis.
„Gal reikėjo pirmiausia nemanipuliuoti tais skaičiais, o pirmiausia rasti politinį pritarimą ir tada jau tuos skaičius pateikti. Kadangi buvo padaryta atvirkščiai, atsitiko taip, kaip atsitiko“, – kovo mėnesio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo metu apie K. Kallas ambicijas kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
K. Kallas inicijuoti pokyčiai jos vadovaujamoje Europos išorės veiksmų tarnyboje papiktino kai kurias šalis nares ir net lietuvius. Bet didžiausia nesėkmė ištiko santykiuose su naująja JAV administracija. K. Kallas, kuri viešai kritikavo Donaldo Trumpo poziciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pirmasis vizitas į Vašingtoną vasarį baigėsi fiasko – JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paskutinę minutę atšaukė susitikimą ir net balandį atvykęs pats į Briuselį nerado minutės susitikti su ja. Žinoma, bendrai paėmus naujoji JAV administracija labai kreivai ar net priešiškai žiūri į ES institucijas ir jų vadovus.
K. Kallas įsivėlė į diplomatinį pasifechtavimą ir su Jungtine Karalyste, kai paneigė gynybos sekretoriaus Johno Healey žodžius, kad balandį susirinkusi „Norinčiųjų koalicija“ gerokai pasistūmėjo į priekį planuodama europinių pajėgų dislokavimą Ukrainoje saugumui užtikrinti. Į tai britas „su visa pagarba“ atrėžė, kad ES nedalyvauja šio proceso planavime.
*****susije*****
Per jau minėtą kovo EVT susitikimą Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas sukėlė emocingą diskusiją dėl galimo specialaus ES pasiuntinio Ukrainai, kuris kalbėtų tiek su Kyjivu, tiek su Vašingtonu, skyrimo. Tai buvo tiesioginis bandymas K. Kallas nustumti į šoną.
Prieš Velykas dar vieną iššūkį K. Kallas metė Slovakijos premjeras Robertas Fico, pareiškęs, kad, nepaisydamas jos reikalavimų nevykti į Maskvą gegužės 9-ąją, jis vis tiek gers degtinę Raudonojoje aikštėje per „den pobedy“.
Taigi bent pirmieji K. Kallas darbo mėnesiai atnešė ne ES diplomatijos sustiprinimą, o atvirkščiai. Jos pačios galios ES viduje susilpnėjo ir sulaukė vidinės kritikos. Jei ir toliau taip eisis, racionalumu, o ne sentimentais besivadovaujanti EK pirmininkė Ursula von der Leyen gali palikti K. Kallas ant ledo, nors iki šiol demonstravo šiltus draugystės jausmus.
K. Kallas parodė, kad nelabai sugeba žaisti pagal Briuselio burbulo taisykles. Tačiau tai kelia klausimą dėl pačios ES diplomatijos, arba tiksliau – ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai posto, sukurto ES minkštosios galios plėtrai, todėl ir neturinčio didelių įgaliojimų. Dabar minkštosios galios erą keičia kietosios galios pasaulis, o Europos išorės veiksmų tarnyba išlieka minkštųjų galių. Tad gal jos visai nereikia ir galima sugrįžti prie paprasčiausio komisaro išorės reikalams? Kitas variantas – suteikti kietąją galią tarnybai ir vyriausiajam įgaliotiniui, bet, matant valstybių narių pozicijas ir K. Kallas daužymąsi į sieną, tai mažai tikėtina.
Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas
