Asmeninis archyvasGeopolitinis pasaulio žemėlapis keičiasi: karas Ukrainoje, augančios hibridinės grėsmės, neslopstantis populizmas ir didėjantis nepasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Tokioje situacijoje Lietuvai reikalingas ne tik fizinis saugumas ar politinė vienybė, bet ir stiprus intelektinis pagrindas sprendimų priėmimui. Tačiau ar jį turime?
Atsakymas – taip. Bet kol kas – neišnaudojame.
Turime akademikus, bet jų neklausiameLietuvos universitetuose dirba daugybė aukšto lygio mokslininkų – ekonomistų, politologų, sociologų, kurie gali analizuoti situaciją, modeliuoti scenarijus, įvertinti rizikas ir pasiūlyti sprendimus. Tačiau šis potencialas beveik nenaudojamas. Kodėl?
Todėl, kad viešasis sektorius nepakankamai aktyviai bendradarbiauja su akademine bendruomene. Tačiau tam koją kiša tai, kad ministerijos saugo duomenis, jų neanalizuoja plačiau, neužduoda mokslininkams klausimų, o „think tankai“ (idėjų centrai) dažnai paliekami nuošalyje.
Iššvaistome „auksinius“ resursusKaip ekonomistas ir buvęs Vyriausyvės strateginės analizės centro „Strata“ tyrimų vadovas, galiu atsakingai teigti – mes turime visus reikalingus įrankius: duomenis, tyrėjus, intelektinį kapitalą. Ko neturime – tai sistemos, kuri viską sujungtų.
Šiandien akademikai dirba „pripuolamai“, laisvu laiku, nes viešasis sektorius jų neįtraukia arba įtraukia per mažai. Visi kalbame apie duomenimis grįstą politiką, bet patys duomenys dažnai lieka stalčiuje – neanalizuoti, neinterpretuoti, nepaversti informacija.
Trys būtini žingsniaiKad tai keistųsi, siūlau tris konkrečius žingsnius:
1. Viešasis sektorius turi išmokti formuluoti klausimus: ką konkrečiai reikia žinoti, kokiais terminais, kokiam sprendimui pasirengti?
2. Atsiverti duomenimis. Analizė be duomenų yra spėlionė, o ne mokslas.
3. Sukurti nuolatinį bendradarbiavimo modelį. Su aiškiu finansavimu, atsakomybe ir rezultatais.
Šie pokyčiai nėra prabanga – tai būtinybė valstybės valdymui XXI a. Jei norime tvarios demokratijos, turime ją grįsti žiniomis, ne tik gera valia ar trumpalaikiais impulsais.
„Think tankai“ – tiltas tarp politikos ir moksloDiskusijose, tokiose kaip neseniai vykusi Seime „Nauja geopolitinė realybė ir demokratijos stiprinimas“, dalyvauja daug politikų ir „think tankų“ atstovų. Tai rodo, kad supratimas apie intelektinės analizės svarbą auga. Bet neužtenka kalbėti – reikia veikti.
Jei norime, kad mūsų akademikai dirbtų Lietuvai, o ne tik prestižiniams žurnalams, turime juos įtraukti. Turime kurti politiką, kuri remiasi analize, o ne įspūdžiais. Ir tam reikia bendros valios – tiek iš politikos, tiek iš mokslo.
Dr. Arūnas Burinskas yra VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas
