Tarp ekonomiškai pirmaujančių demokratinių šalių JAV yra bene vienintelė, turinti tokias stiprias prezidento institucijai suteiktas galias, todėl nenuostabu, kad kiekvieni prezidento rinkimai žymi tam tikrą posūkį valstybės gyvenime ir jos ekonomikoje, o tai daro įtaką ir finansų rinkos tendencijoms. Dėl šios priežasties artėjant rinkimų datai (lapkričio 3 d.), ekonomistai ir investuotojai bando nuspėti, kaip vieno ar kito kandidato pergalė paveiktų įvairių turto klasių kainas, kas būtų sąlyginiai laimėtojai ir pralaimėtojai. Su dabartinio prezidento D. Trumpo politika (ir, turbūt, ne mažiau svarbu – jos nenuspėjamumu) esame daugiau mažiau susipažinę, o štai demokratų kandidato J. Bideno galimos pergalės padariniai kelia daug daugiau klausimų. J. Bidenui šansams augant (tai rodo ir apklausų rezultatai, ir lažybų kontorų statymų koeficientai), pabandykime įvertinti, ką jo programos įgyvendinimas reikštų finansų rinkai.
Birželį, kuomet investuotojų akiratyje ėmė figūruoti artėjantys prezidento rinkimai, „CNN Business“ sudarė raudonąjį ir mėlynąjį (tradicinės respublikonų ir demokratų partijų spalvos) akcijų portfelius. Į J. Bideno portfelį pateko atsinaujinančios energetikos kompanijų, elektromobilių gamintojos „Tesla“, infrastruktūros projektus vystančių bendrovių, mikroschemų gamintojų akcijos ir iš Vokietijos bendrovių akcijų sudarytas biržoje prekiaujamas fondas.
Pastarąjį pasirinkimą galima paaiškinti lūkesčiais, kad J. Bidenas vykdytų laisvai tarptautinei prekybai palankesnę politiką negu jo pirmtakas. Investuotojai taip pat mano, kad numatyta ambicinga sveikatos apsaugos reforma būtų naudinga draudikams, ligoninių valdymu užsiimančioms bendrovėms, o liberalesnė demokratų politika – marihuanos augintojams. Į D. Trumpo portfelį pateko tradicinės, iškastiniu kuru besiremiančios energetikos bendrovių, ginkluotės gamintojų ir didžiųjų „Wall Streeto“ bankų („Bank of America“, „Morgan Stanley“ ir kt.) akcijos.
Mėlynojo portfelio rezultatai iki šiol buvo nepalyginamai geresni – 46,5 proc. prieaugis nuo birželio pradžios, palyginti su 4,1 proc. nuosmukiu, jei būtumėte investavę į raudonąjį. Ar tai reiškia, kad rinka stato už J. Bideno pergalę? Taip teigti būtų pernelyg didelis supaprastinimas, bet kartu reikia pripažinti, kad respublikonų ir demokratų prielankumas tam tikriems ekonomikos sektoriams yra svarbus veiksnys, darantis įtaką ir akcijų kainoms.
Geras pavyzdys yra ambicingi J. Bideno planai žaliosios energetikos srityje – pusė mln. elektromobilių įkrovimo stotelių, 500 mln. saulės kolektorių ir 60 tūkst. vėjo turbinų, pusantro mln. naujų energetiškai efektyvių namų ir keturi mln. renovuotų pastatų. Per keturis metus į žaliąją infrastruktūrą ir energetiką planuojama investuoti 2 trilijonus JAV dolerių, o iki 2035-ųjų pasiekti, kad elektros energijos gamyba negeneruotų CO2. Bent dalies šių planų įgyvendinimas neabejotinai būtų naudingas bendrovėms, vystančioms veiklą žaliosios energetikos srityje. Kalbant ne apie atskirus sektorius, o apie visą akcijų rinką ir JAV ekonomiką bendrai, J. Bideno programa anaiptol nėra vertintina vien teigiamai.
Demokratai tradiciškai pasižymi gerokai ambicingesniais planais vyriausybės išlaidų srityje. Investicijos į infrastruktūrą šalyje, kurioje vidutinis tilto amžius yra 43 metai, yra sveikintina iniciatyva. Antra vertus, didesnis valstybinis aparatas ir daugiau reguliavimo (tradiciniai demokratų valdymo atributai) toli gražu nereiškia teigiamo poveikio ekonomikai. Be to, išlaidų didinimas ir jų kuriama nauda visuomet turi ir kitą – finansavimo pusę. Svarbus veiksnys, turėsiantis įtakos ir visai JAV ekonomikai, ir biržoje listinguojamų bendrovių finansiniams rezultatams, yra mokesčių politika. J. Bideno pergalės atveju pajamų mokesčiai reikšmingai didėtų tik uždirbantiems daugiau, negu 400 tūkst. JAV dolerių per metus (kas sudaro 1,8 proc. visų namų ūkių). Daug didesnį nerimą investuotojams kelia ketinimai padidinti pelno mokestį nuo 21 iki 28 proc. ir panaikinti daugelį mokestinių lengvatų didžiosioms kompanijoms. Neigiamo poveikio biržoje listinguojamų bendrovių kitų metų pelnams įverčiai svyruoja nuo 9 iki 12 procentų. Akcijų kainos ir pelno santykiams ir taip esant istoriškai labai aukštame lygyje, entuziazmo akcijų biržose dėl to, švelniai tariant, nepadaugėtų.
Didesnių vyriausybės išlaidų ir didesnių mokesčių kombinacija JAV viešųjų finansų būklės, palyginti su dabartine, greičiausiai pernelyg nepakeistų – SEB analitikų vertinimu, metinis JAV biudžeto deficitas J. Bidenui laimėjus, turėtų siekti apie 5 proc. nuo BVP (tiek pat, kiek ir prieš Covid-19 pandemijos sukeltą krizę). Valstybės skolos lygiui artėjant prie 140 proc. nuo BVP, šio ilgalaikio iššūkio kol kas, panašu, neketina imtis nė viena politinė jėga.
Kalbant apie Federalinio rezervo vykdomą pinigų politiką, didelių pokyčių irgi nenusimato. Neatmetama galimybė, kad J. Bidenas pasektų B. Obamos pavyzdžiu ir paliktų eiti pareigas dabartinį FED vadovą – J. Powellas sulaukė gerų vertinimų dėl aktyvių veiksmų FED kovojant su koronaviruso krizės padariniais. Net jei Baltųjų rūmų administracija nuspręstų jį pakeisti, žemų palūkanų normų aplinka išliks, nes skatinamasis jos poveikis ekonomikai demokratams naudingas lygiai taip pat, kaip ir respublikonams. Taigi, JAV dolerio kursą veikiausiai toliau žemyn spaus santykinai maži obligacijų pajamingumai.
Dar viena svarbi sritis, turėjusi didelę įtaką akcijų kainoms per pastaruosius ketverius metus – tarptautinė prekyba. Investuotojai tikisi, kad neapibrėžtumo ir baudžiamųjų priemonių (tokių, kaip importo tarifų didinimas) prie J. Bideno būtų mažiau, nei tapo įprasta šalį valdant. D. Trumpui. Antra vertus, tikėtis, kad Baltųjų rūmų kontrolę perėmus demokratams, neliktų protekcionizmo apraiškų, nereikėtų. J. Bideno programoje esama nemažai nuostatų, kurios labai primena D. Trumpo 2016-ųjų m. rinkimų kampanijos šūkius, pvz., pirmenybė Amerikoje pagamintai produkcijai vykdant valstybinius pirkimus, o kai kurias atvejais einama net toliau, kaip, pvz., siūlymas, kad prekės į JAV turėtų būti transportuojamos tik amerikietiškais laivais. Santykiai su šiuo metu JAV valdžios nemalonę užsitraukusia Kinija irgi vargu ar pagerėtų, nes kovos su nesąžiningomis prekybos praktikomis idėja tapo populiari abejose JAV politinio spektro pusėse. Taigi, tradicinė nuomonė, kad demokratų valdymas yra palankus laisvai prekybai ir į eksportą orientuotų užsienio šalių verslams, šuo atveju susiduria su svariais kontrargumentais.
J. Bideno programos nuostatų įgyvendinimas (ypač tų, kurios nesusijusios su išlaidų didinimu), jam laimėjus, nemaža dalimi priklausytų nuo to, ar demokratams pavyks perimti Senato kontrolę. Verslo nuogąstavimai dėl didesnio valstybinio aparato ir administracinės naštos didėjimo gali pasirodyti esą ne be pagrindo, ypač tuo atveju, jei į svarbiausius valstybės postus būtų paskirti stiprėjančio demokratų partijos kraštutinės kairės flango atstovai. Taigi, nežinomųjų, susijusių su J. Bideno ekonominės politikos kursu, yra pernelyg daug, kad investuotojai jau galėtų džiūgauti augančiais jo šansais laimėti lapkritį vyksiančius rinkimus.
Eduardas Petrulis yra SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyr. finansų analitikas
