Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gruodžio 26 d.


KOMENTARAS
Ką žada ir ko nepasako naujoji Vyriausybės programa
Indrė Genytė-Pikčienė
Asmeninis archyvas
I. Genytė-Pikčienė.

Šiandien viešąją erdvę pasiekė būsimosios Vyriausybės programa, kuri brėžia gaires mūsų ketverių metų raidos perspektyvoms.

Peržvelgus kertinius programoje išdėstytus prioritetus, ramina tai, kad tokiais nestabiliais laikais žadama išlaikyti geopolitinių, gynybos ir geoekonominių politinių krypčių tęstinumą. Minima visapusiška parama Ukrainos kelyje link pergalės ir integracijos į Europos Sąjungos bei NATO, pabrėžiamas užsienio politikos siekis, kad Baltarusija taptų laisva ir demokratinė kaimynė, įvardijamos su Kinija siejamos rizikos Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, grėsme įvardijama Kinijos strateginė partnerystė su agresorėmis, žadama ekonominių ir kultūrinių santykių su Taivanu plėtotė.

Vis dėlto, ekonominiame lauke apstu plačių ambicijų didinti išlaidas, perskirstymą per biudžetą (nors Lietuva, 2023 m. duomenimis, pagal šį rodiklį jau tik 1,3 proc. punkto atsilieka nuo EBPO vidurkio) ir tvirtinti „didelės valdžios“ pamatus. Būsima Vyriausybė žada stabdyti švietimo tinklo reformas, apmokėti kanceliarines išlaidas mokytojams, daug dėmesio skirti vaikus auginančioms šeimoms, užtikrindama joms didesnę finansinę paramą, didesnes išmokas gimus vaikui, didesnius „vaiko pinigus“, gerinamas sąlygas auginti vaikus, o motinystę ir tėvystę derinti su darbu, PVM lengvatą vaisiams ir daržovėms, nemokamą maitinimą ugdymo įstaigose, lengviau įsigyti būstą ir t.t.

Vis dėlto, šios „manos iš dangaus dalybos“ gali kitu galu atsigręžti toms pačioms vaikus auginančioms šeimoms, gydytojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, nes žadamų didesnių progresinių mokesčių tarifų našta didės, panašu, toli gražu ne tik didžiausias pajamas uždirbantiems, bet ir viduriniajai klasei.

Pasak biudžeto ir finansų komiteto pirmininko ir kai kurių kitų išrinktų politikų pasisakymų viešojoje erdvėje, pirmasis gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo laiptas gyventojų gaunamoms visų rūšių pajamoms gali įsijungti viršijus 30-35 tūkst. eurų metinių pajamų ribą (atitinka 2500-2900 eurų bruto pajamas per mėnesį).

Nors buvo daug diskutuota, kad metas yra itin sudėtingas ir radikalių posūkių bent jau vidaus ekonominėje politikoje derėtų vengti, panašu, kad būsima Vyriausybė nusprendė įgyvendinti ne kosmetinę mokesčių reformą. Joje nebus apsiribota mažiau ekonomikai žalingomis vartojimo, taršos ar turto mokesčių korekcijomis, gali būti koreguojami ir ekonomikos augimui paveikūs darbo ir pajamų mokesčiai.

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais ekonomikos augimas užtikrino įspūdingą biudžeto pajamų didėjimą, tačiau tai nereiškia, kad ir visi išlaidų straipsniai turėtų horizontaliai panašiu tempu didėti. Gynybos prioritetas šiuo metu yra kertinis, tad būtina šios krypties išlaidas ir toliau auginti gerokai sparčiau nei kitų.

„Didelės valdžios“, gėrybių dalybų ir greitos gerovės visiems ambicija nėra tvari, o kuo didesnis perskirstymo lygis apskritai neturėtų būti siekiamybė. Pasaulyje yra puikių šalių pavyzdžių, kurios su santykinai žemais perskirstymo rodikliais (pvz. Airija, Šveicarija, P. Korėja, Izraelis, Singapūras), pasiekia tikrai neblogus socio-ekonominius rezultatus.

Dažnu atveju, didelį perskirstymo rodiklį turinčios šalys pasižymi ir aukštais valdžios sektoriaus skolos lygiais. Tai rodo, kad gerovė dažnai kuriama į skolą, čia ir dabar kaitinant lūkesčius ir susirenkant politinius dividendus, o našta užkraunama ateities kartoms. Tokio scenarijaus Lietuvai reikėtų vengti.

Tuo tarpu, mokesčių sistemos konkurencingumas šiuo geopolitiškai jautriu metu turėtų išlikti vienu kertinių prioritetų. Netik dėl to, kad kiekvienas pritrauktas užsienio investuotojas yra papildomas argumentas NATO partnerėms Lietuvą ginti X dienos atveju. Būtina išlaikyti konkurencingo regiono reputaciją ir ekonominės plėtros tąsą, palaikyti palankias verslo sąlygas ir investicinį klimatą, nes tik metai iš metų gebėdami sukurti didesnę pridėtinę vertę galėsime atriekti solidesnę jos nominalią dalį eurais viešųjų paslaugų finansavimui.

Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė.

2024 12 04 16:53
Spausdinti