Jungtinės Karalystės piliečių sprendimas trauktis iš ES tampa nemažu galvos skausmu paslaugų centrus Londone įsteigusioms tarptautinėms bendrovėms – dalis jų jau dairosi, kur perkelti savo paslaugas britams palikus Bendriją.
Kaip kandidatai užimti Londono vietą jau vardijami Amsterdamas, Dublinas, Frankfurtas, Viena, Varšuva. Galbūt šiame sąraše atsirastų vietos ir Vilniui? Kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybė, kad priviliotų užsienio investuotojų, fondų valdytojų, tarptautinių bendrovių?
Kaip skelbia „Financial Times“, iš tyrimų bendrovės „Preqin“ apklaustų 142 ribotos rizikos kapitalo fondų (hedge fund) ir privačiojo kapitalo fondų valdytojų 7 proc. teigė jau svarstantys apie savo operacijų perkėlimą į žemyninės Europos šalis, dar 17 proc. apklaustųjų tokios galimybės neatmetė. Didieji fondų valdytojai, tokie kaip M&G ir „Columbia Threadneedle“, deklaravo planus perkelti dalį savo operacijų ir darbuotojų, kaip alternatyvą Londonui išskirdami Dubliną ir Liuksemburgą.
Pritraukti finansų įstaigų į Lietuvą paskatintų naujas Darbo kodeksas (DK). Investuotojus vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ tyrimų duomenimis, investuotojai Lietuvoje iki šiol darbo santykių reguliavimą įvardijo kaip pačią svarbiausią pokyčių reikalaujančią sritį. Birželį Seimas priėmė naująjį DK, kuriame įtvirtinamas gerokai liberalesnis darbo santykių reguliavimas.
Šiuo metu pagal darbo santykių lankstumą Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge užima 102 vietą, o šalims kaimynėms skiriamos aukštesnės pozicijos: Latvijai – 32, Estijai – 13. Tad akivaizdu, kad pokyčiai – būtini.
Naujuoju DK įtvirtinamos net devynios rūšys darbo sutarčių, leidžiančių darbdaviui ir darbuotojui efektyviau susitarti dėl darbo santykių pobūdžio, atnaujintos darbuotojų atleidimo procedūros, įtvirtinamos lankstesnės viršvalandžių ir maksimalaus darbo laiko nuostatos. Tokie pokyčiai, tikimasi, skatins kurti naujas darbo vietas, didins šalies investicinį patrauklumą.
Lietuvą jau pasirinko tokie garsūs vardai kaip „Barclays“, „Citco“, „Western Union“. Tai puikus įrodymas, kad turime ką pasiūlyti.
Tiesa, priimtas DK vėl įstrigo Seime dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto veto, tačiau jei Lietuvai visgi pavyktų nuo kitų metų sausio pereiti prie naujo darbo santykių reguliavimo, tai siųstų teigiamą signalą užsienio bendrovėms, ieškančioms naujų plėtros galimybių.
Antra užduotis – sulaikyti darbo jėgą. Vienas svarbiausių argumentų, pagal kuriuos investuotojai renkasi šalis plėtrai, – kvalifikuota darbo jėga. Lietuva šiuo požiūriu turi pranašumų – net 30 proc. vietos gyventojų yra baigę aukštąjį mokslą. ES vidurkis – 24 proc. 25–34 metų asmenų grupėje aukštųjų mokyklų absolventų Lietuvoje – net 40 proc.
Skaičiai įspūdingi, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad investuotojai stengiasi įvertinti ilgalaikes perspektyvas. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius liepos pradžioje siekė 2,87 mln. Remiantis Eurostato atliktu populiacijos projekcijų tyrimu, 2040 m. šalyje bus mažiau nei 2 mln. žmonių. Milžiniška emigracija investuotojus verčia sunerimti dėl kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos ilgalaikėje perspektyvoje. Tad, siekiant sukurti patrauklią investicinę aplinką, Vyriausybei derėtų imtis aktyvių emigraciją stabdančių veiksmų – tokių šiandien tikrai trūksta.
Kaip viena alternatyvų tapti Europos finansų sostine pasitraukus Londonui įvardijama Viena. Austrija „Doing Business“ reitinge užima 21, Lietuva – 20 vietą. Tad konkurentus aplenkti išties įmanoma, tačiau tam reikia imtis aktyvių veiksmų ir investuotojams parodyti, kad pritraukti verslą – mūsų šalies prioritetinė sritis. Ką daryti?
Pirmiausia, suvienyti Lietuvos institucijų pastangas. Užsienio investicijų pritraukimu šiuo metu vienokia ar kitokia forma rūpinasi tiek Lietuvos bankas, tiek „Investuok Lietuvoje“ ir Finansų bei Ūkio ministerijos. Fondų valdytojams ir paslaugų centrams dairantis naujų galimybių, būtų tikslinga šioms institucijoms parengti bendrą veiksmų planą Lietuvą pristatyti kaip patrauklios jurisdikcijos šalį investicijoms.
Antra, nestabdyti darbo santykių liberalizavimo. Akivaizdu, kad tai viena svarbiausių priežasčių, investuotojus sulaikanti nuo planų ateiti į Lietuvą. Pirmieji žingsniai patrauklesnio darbo santykių reguliavimo link jau žengti, tad dabar tikrai ne metas sustoti.
Lietuvą jau pasirinko tokie garsūs vardai kaip „Barclays“, „Citco“, „Western Union“. Tai puikus įrodymas, kad turime ką pasiūlyti. Jungtinės Karalystės BVP viršija 2,849 trln. JAV dolerių, apie 10 proc. jų sudaro finansinės paslaugos. Jei Lietuvai pavyktų prisivilioti bent dalį Londoną nusprendusių palikti fondų valdytojų ir investuotojų, tai būtų milžiniškas laimėjimas.
Linas Sabaliauskas yra advokatų kontoros TRINITI vadovaujantysis partneris
