BendrovėStatybos ir nekilnojamasis turtas, energetika, žemės ūkis, miškininkystė, krovinių transportavimas kelių transportu, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Visi šie sektoriai yra svarbūs Lietuvos ekonomikai. Neseniai jų tvarumo situaciją ir ateities perspektyvas išsamiai įvertino SEB banko analitikų komanda.
Kodėl to reikėjo?
Nes vien Lietuvoje verslui kasmet paskoliname šimtus milijonų eurų. Mums svarbu, kaip kiekviena įmonė grąžins paskolą – koks bus verslo pinigų srautas ateityje. Akivaizdu, kad aplinkosauga, socialinis ir valdymo (environmental, social, governance – ESG) tvarumas pinigų srautui darys vis didesnę įtaką. Kaip verslai prisitaikys prie klimato kaitos ir padės ją mažinti, įgyvendins naujus įstatymų reikalavimus, plėtros partnerystes, patenkins darbuotojų ir vartotojų lūkesčius – visa tai atsispindi ESG strategijose ir planuose, iš kurių galima matyti, kaip verslas supranta ir valdo rizikas.
Dauguma mūsų klientų sutinka, kad tvarumas daro ir darys įtaką verslui. Taigi, jų nebestebina tvarumo klausimynuose pateikti klausimai apie verslo valdymo struktūrą, CO2 emisijų matavimo sistemą ar darbuotojų darbo sąlygas. Dalis ESG srities klausimų buvo aktualūs jau prieš 20 metų. Tiesiog dabar klausimynas prasiplėtė ir atsinaujino, atliepiant tiek per Europą judančią reguliavimo bangą, tiek pačių įmonių žaliuosius tikslus.
Dialogas vyksta sklandžiai, nes, visų pirma, stengiamės aiškiai išdėstyti finansinio sektoriaus požiūrį į tvarumo pažangą. SEB banko analitikų komanda gyvai susitinka su verslų atstovais, lankosi įmonėse. Norime susidaryti aiškų vaizdą, ir vien dokumentų ir duomenų tam nepakanka. Per pokalbius su klientais dalijamės patirtimi, duomenimis, įžvalgomis – plečiame verslo akiratį, atskleidžiame tendencijas, ilgalaikes perspektyvas. Gautą informaciją verslas gali palyginti su savo ateities vizijomis, iš naujo apsvarstyti strateginius prioritetus.
Įdomu tai, kad vadovaujantis tvarumo nuostatomis rašoma nauja verslo istorija. Rodos, pradedame nuo nulio, nes istorinių duomenų dar mažai, viskas labai nauja. Tačiau dalis rinkos tyrimų rodo aiškią tiesioginę koreliaciją tarp tvarumo pažangos ir verslo rodiklių. Taip pat matome strateginius ES tikslus, kylančias rizikas ir reguliavimo laviną.
Pokyčiai vyksta ir siekiame konsultuoti, padėdami verslui pasirengti tvarumo transformacijoms, kurios apima ir rizikų valdymą. Todėl vadinamosios žaliosios paskolos klientams simbolizuoja žalią šviesą, o bankui – mažesnę riziką ilgalaikiu laikotarpiu.
Kad žalios šviesos verslo ateityje būtų daugiau, SEB analitikų komanda išnagrinėjo ir įvertino pagrindines rizikas vieniems svarbiausių ekonomikos sektorių (energetikos, nekilnojamojo turto, krovininio kelių transporto, miškininkystės, statybos). Tai – ištisos ekosistemos, kuriose nuo stambiojo verslo ateities priklauso tūkstančiai smulkiojo ir vidutinio verslo veiklų.
Galimą riziką sugrupavome į pereinamojo laikotarpio (iki 10 metų trukmės) ir ilgojo laikotarpio (kurių įtaka po daugiau negu 10 metų bus stipresnė negu šiandien). Pereinamojo laikotarpio riziką sudaro reguliavimas, teisinė aplinka, technologijų aplinka ir reputacinė rinkos aplinka. Fone, kaip ilgojo laikotarpio riziką, matome klimato kaitos krizę, lemiančią nuokrypius nuo esamų klimato sąlygų, kurie vienaip ar kitaip veikia skirtingus sektorius: vienoms įmonėms tenka prisitaikyti prie atliekų valdymo permainų, kitoms – prie vandens išteklių valdymo permainų, trečioms – prie trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo naujovių ir t. t.
Kad išvados apie rizikas būtų suprantamesnės, naudojame šviesoforo šviesų kodą. Žalia yra maža rizika, geltona – vidutinė rizika, raudona – didelė rizika. Iškart galima pridurti, kad trumpuoju laikotarpiu analizuotų sektorių įmonėms dažniausiai dega žalia arba geltona šviesa, įspėjanti apie tam tikras kliūtis kelyje. Didelės rizikos raudona šviesa užsidega kalbant apie ilgalaikes perspektyvas. Pavyzdžiui, kaip seksis žemės ūkiui, jei po 10 metų dažnai kartosis ilgesnės ir stipresnės sausros?
Kita vertus, išskyrėme rizikų mažinimo priemones. Pavyzdžiui, žaliųjų energijos išteklių ir technikos naudojimą, produkcijos diversifikaciją, atsparesnių javų kultūrų naudojimą, dėmesį drėkinimo sistemoms. Pastebėjome ir galimybių, pavyzdžiui, dėl šiltėjančių oro sąlygų ir naujų javų rūšių augantį derlingumą, taip pat – tvariems ūkiams ateityje galimą prekybą „sutaupytais“ taršos vienetais.
Kitas iš analizuotų sektorių pavyzdžių – krovininis kelių transportas. Klimato kaitos keliama fizinės žalos rizika šiam verslo sektoriui turės kur kas mažiau tiesioginės įtakos lyginant su žemės ūkiu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į pereinamojo laikotarpio iššūkius, pavyzdžiui, į kelių mokesčio atsiradimą Europoje arba nuo 2027 metų įvedamą EURO 7 standartą – reikalavimą, kad vilkikai būtų ne tokie taršūs. Taip pat svarbu paminėti, kad šis sektorius bus įtrauktas į taršos leidimų sistemą. Verslui teks didinti paslaugų kainas.
Savo ruožtu vartotojai vežėjams siunčia vis daugiau signalų, jog jiems svarbus tiekimo grandinės CO2 pėdsakas – kokiu transporto parku pervežamos prekės. Susiformuoja pirkėjų tvarumo reikalavimai atsirenkant tiekėją. Siekiant atitikti reikalavimus, verslui tenka imtis didelių investicijų į transporto parko atnaujinimą. Kita vertus, tai yra pagrindinė rizikos mažinimo priemonė – naujų, žalesnio kuro ar elektra varomų vilkikų naudojimas. Didžiosios įmonės taip pat sėkmingai taiko intermodalinių sprendimų praktikas, kai dalį atstumo kroviniai įveikia traukiniu, dalį – vilkiku, taip sumažindami CO2 pėdsaką. Koks šių praktikų privalumas? Ateities vizija, kad naudojant nelabai taršų parką ilgainiui išryškės konkurencinis pranašumas ir atsiras daugiau užsakymų.
Vertindami įmonių rizikas pagal ESG kriterijus, greitai pamatėme, kad verslus galima suskirstyti į tris grupes – nuo mažiausiai pažangių iki tvarumo srityje pirmaujančių. Kuo mažesnė pažanga – tuo didesnė rizika. Kita vertus, radikalaus tvarumo kelias irgi ne visada optimalus, todėl šiandien gerai būti ir viduryje, žinoti judėjimo kryptį ir judėti. Raudona šviesa įspėja, kad stovėjimas vietoje ateityje gali brangiai kainuoti.
Svarbu atsiminti, kad verslo pokyčiams tvarumo link reikia ilgalaikių pastangų. Mums rūpi, kaip įmonėms ir organizacijoms sekasi žengti tvarumo keliu. SEB grupė šioje srityje turi sukaupusi ilgametę patirtį Šiaurės Europos regione, kurią aktyviai pritaikome ir Baltijos šalyse. Esame pasirengę padėti savo klientams šioje kelionėje SEB banko ir SEB grupės ekspertų žiniomis, patirtimi ir kompetencija.
Tadas Jonušauskas yra SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas
