Asmeninis archyvasSulaukėme dar vieno itin dosnaus biudžeto projekto. Suplanuoti socialinių išlaidų augimo tempai bei atlyginimų didinimo sparta atliepia nemažos dalies partijų rinkimines ambicijas, taigi, būsimai valdžiai tikrai bus sudėtinga kritikuoti šios valdžios palikimą, ar reikšmingai pasigerinti rinkėjui.
12 proc. išlaidų augimas gerokai lenkia prognozuojamą nominalaus BVP augimo tempą, tad turėsime dar vienus ekspansinės fiskalinės politikos metus. Ką tai reiškia? Gyventojams – didesnes viešojo sektoriaus algas, aukštesnius atlyginimus žemiausias pajamas gaunantiems, dviženkliais tempais kilsiančias pensijas ir didesnes kitas socialines išmokas. Tai įlies energijos ekonomikos atsigavimui, gerins vidaus vartojimo apetitą. Tiesa, šie pinigai ekonomikoje nueina palyginti trumpą kelionę, tad poveikis nėra ilgalaikis ir iš jų minta palyginti trumpa grandinė. Kita vertus, ateinantys metai bus dosnūs ir struktūrinių fondų bei Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo pinigais, kurie investuojami į ekonomiką ir jų kelionė yra ilgesnė.
Kadangi valdžios sektoriaus išlaidų augimas gerokai lenkia numatomą pajamų augimą, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas jau plane siekia 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tai nėra dėkinga situacija, nes nepasiliekame jokios erdvės manevrui ir didėja rizika pažeisti fiskalinės drausmės raudonas linijas, jei palankios prognozės nepasiteisintų. Už tokius pažeidimus baudžia ir Europos komisija, grasindama perteklinio deficito procedūromis, ir finansų rinkos didesne skolinimosi kaina. Vis dėlto, gera ekonomikos augimo inercija, iki šiol demonstruota nepriekaištinga fiskalinė drausmė, žema valdžios sektoriaus skola veiks kaip savotiški saugikliai. Be to, tikrai sau negalime leisti taupyti ypač gynybos ir krašto apsaugos srityje.
Akivaizdu, kad buvo atsiribota nuo siekio palaipsniui prilyginti neapmokestinamąjį dydį (NPD) ir minimalią mėnesinę algą (MMA), nes NPD nebeliko lėšų padidinti. Šių dydžių lenktynės, panašu, niekada nesibaigs, nes biudžete visada atsiras kitų prioritetų. Tai nėra dėkinga situacija, nes šių dydžių suvienodinimas įneštų racionalumo į Trišalės tarybos diskusijas dėl MMA kėlimo ir profsąjungų bei rinkėjams pataikaujančių politikų apetitą varžytų objektyvios biudžeto galimybės.
Bendra MMA bus didinama 12,3 proc. Taipogi, dosniai atrodo ir itin spartus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas – sveikatos sistemos darbuotojams atlyginimai didės dešimtadaliu, švietimo ir kultūros – 8 proc. Visi šie sprendimai ir toliau kaitins darbo rinkos įtampas ir vidutinių atlyginimų augimo tempus ir, tikėtina, faktinis atlyginimų augimas gerokai lenks šiaip jau santūrias Finansų ministerijos šio rodiklio prognozes. Tai naudinga perkamajai galiai, bet žalinga tiek eksportuojančių, tiek vidaus įmonių konkurencingumui. Jau dabar stebime, kaip aukšti atlyginimų augimo tempai verčia užsidaryti kai kurių pramonės šakų įmones (pvz. siuvimo), algoms kylant dviženkliais tempais ir toliau negalinčių konkuruoti įmonių ratas gali plėstis.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
