Asmeninis archyvasVakarų Europos šalyse 2023 m. įmonių bankrotų buvo apie 21 proc. daugiau nei 2022-aisiais, kai dar tęsėsi pandemijos laikotarpis. Vidurio ir Rytų Europoje bankrotų 2023 m. buvo 8 proc. daugiau nei 2022-aisiais. O Lietuvoje nuo 2018 m. matoma bankroto procesų mažėjimo tendencija. Nuo 2020 m. kovo paskelbtas karantinas dar labiau pristabdė bankrotų skaičiaus augimą, nes pandemijos laikotarpiu verslui buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tam tikros lengvatos, subsidijos. 2021 m. Lietuvoje bankroto procesų skaičius išliko panašus, tam tikras augimas buvo pastebimas 2022-aisiais. Vis dėlto 2023 ir 2024 m. bankrotų mastas nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Žinoma, bankrotų skaičiaus didėjimas ar mažėjimas gali priklausyti nuo įvairių politinių, socialinių, teisinių, ekonominių ir kitų aplinkybių. Bet ar gali bankrotų skaičių lemti mokesčių administratorių lankstumas, kai su laikinais sunkumais susidūrusiam verslui ar gyventojams pasiūloma pagalba ir leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą?
Bankrutuojančiai bendrovei mokesčių atidėjimo institutas nebetaikomas ir ji pagal kreditorių eilę (tarp jų ir mokesčiai valstybei) turės vykdyti įsipareigojimus. Bet jeigu įmonės ar gyventojai turi tam tikrų finansinių sunkumų, tačiau gali pagrįsti galimybę juos išspręsti ateityje, jiems gali būti taikomas mokesčių atidėjimas. Ką aktualu žinoti apie tokias galimybes?
Daugelyje valstybių galioja teisiniu reguliavimu įtvirtinta galimybė tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims kreiptis dėl visų mokesčių atidėjimo. Tokiais atvejais reikia kreiptis į tos užsienio valstybės mokesčių administratorių ir, jeigu tenkinamos atitinkamos sąlygos, gali būti sudaroma vadinamoji mokestinės paskolos sutartis tarp skolininko ir mokesčių administratoriaus. Šios sutarties pagrindu sudaromas specialus mokesčių mokėjimo grafikas, pagal kurį mokesčių mokėjimas atidedamas atsižvelgiant į mokėtojo finansinę padėtį (keliems mėnesiams, pusmečiui ar metams) arba gali būti išdėstomas dalimis tam tikrais terminais. Už tokias mokestinės paskolos sutartis paprastai skolininkai moka palyginti nedideles palūkanas, tačiau tai leidžia skolininkams susitvarkyti finansines problemas ir mokesčius sumokėti vėliau, išvengti mokesčių administratoriaus sankcijų dėl laiku nesumokėtų mokesčių.
DI sistemos, o ne mokesčių administratorių darbuotojai svarstys mokesčių mokėtojų padėtį ir priims geriausius sprendimus.
Paprastai šiam institutui taikyti keliamos dvi pagrindinės sąlygos. Pirma, besikreipiantis mokesčių mokėtojas einamuoju laiku turi finansinių sunkumų, dėl kurių negali laiku sumokėti mokesčių ar jų dalies. Antra, besikreipiantis mokesčių mokėtojas turimais įrodymais (pavyzdžiui, sutartys, finansinės ataskaitos ir kiti finansinės apskaitos dokumentai ir t. t.) gali pagrįsti, kad ateityje jo finansinė situacija pasitaisys ir jis vėliau galės sumokėti mokesčius.
Įvairiuose užsienio šaltiniuose galima rasti informacijos, kad tokios mokestinės paskolos sutartys vis labiau populiarėja, kai kuriose valstybėse kasmet jų skaičius išauga gana smarkiai, netgi keliais ar keliolika kartų.
Minėta bankrotų statistika gali leisti daryti prielaidą, kad daugėja ne tik bankrutuojančių įmonių, kurios jau negali kreiptis dėl mokesčių atidėjimo, bet ir tokių įmonių, kurios einamuoju laikotarpiu turi finansinių sunkumų, tačiau dar tikisi ateityje su jais susidoroti ir toliau tęsti veiklą, netgi padidinti uždirbamų pajamų kiekį.
Aptartos mokesčių atidėjimo ar išdėstymo dalimis sąlygos sudarant mokestinės paskolos sutartis iš esmės taikomos ir Lietuvoje.
*****susije*****
Beje, mokestinių paskolų sudarymo procese ateityje bus taikoma vis daugiau automatizavimo, robotizavimo, netgi dirbtinio intelekto (DI) sprendimų. Pavyzdžiui, DI sistemos, o ne mokesčių administratorių darbuotojai svarstys mokesčių mokėtojų padėtį ir tiek priims geriausius sprendimus mokesčių mokėtojui, tiek saugos valstybės biudžetą nuo galimų mokestinių pajamų netekimo rizikos.
Šiomis automatinėmis DI sistemomis bus siekiama kuo mažiau trukdyti ir pačius mokesčių mokėtojus. Pavyzdžiui, vietoj mokesčių mokėtojo, kuris turėtų surinkti daugybę dokumentų, norėdamas parodyti savo situaciją ir pagrįsti galimybę ateityje įvykdyti mokestinius įsipareigojimus, tai galėtų padaryti DI sistemos. Mokesčių mokėtojui kreipusis pagalbos dėl galimybės atidėti mokesčius, šios sistemos gebės pačios prisijungti prie mokesčių mokėtojo duomenų, iš karto įvertinti esamą situaciją ir pasiūlyti geriausią mokestinės paskolos variantą.
Nors, viena vertus, kol kas įmonių bankrotų nemažėja, kita vertus, su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės, kai joms dar negresia bankrotai, ateityje galbūt galės greičiau ir patogiau kreiptis dėl mokestinės pagalbos.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
