Prieš daugiau nei metus pasaulį užklupusi pandemija sudavė skaudų smūgį mums visiems. Skaudžios netektys, uždarytas verslas, darbą praradę žmonės, psichologinę ir emocinę sveikatą alinanti izoliacija. Kova su pandemija tapo sunkiausia mūsų laikų problema. Jau išmokome daug pamokų, dar daug išmoksime. Bet aišku viena – su krize galime dorotis lengviau, jei esame vieningi ir padedame vieni kitiems.
Prieš pat Kalėdas pajutome viltį, kad mūšis eina į pabaigą – išrastos ir patvirtintos pirmosios vakcinos. Vakcinos, turėjusios tapti sidabrine kulka pandemijai įveikti, kai kurioms valstybėms signalizavo ir lenktynių pradžią – kas pasiskiepys greičiausiai. Pasišovę varžytis, kas pirmieji įveiks pandemiją, pamiršo svarbiausią dalyką: kova su pandemija – tai ne sprintas, o maratonas. Jame daug svarbiau ne greita pradžia, bet sistemingas planavimas ir ištvermė. Maža to, turime klausti savęs, ar tikrai laimi tas, kuris aplenkia kitus?
Vakcinų išradimo kliūtį įveikėme pagerinę rekordus. Paprastai vakcina kuriama apie dešimt metų, šį kartą prireikė vos dešimties mėnesių. Pirmoji Europoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 buvo išrasta ir yra gaminama ES. Vakcinos kūrėjams iš anksto skyrėme finansavimą, kad jie galėtų plėsti gamybą, mums paruoštų tam tikrą kiekį dozių ir pristatytų iš karto, kai tik vakcina bus patvirtinta. Vien šiais tikslais investavome 2,9 mlrd. eurų. Sudariusi išankstines pirkimo sutartis, ES iš viso užsitikrino 2,6 mlrd. vakcinų dozių. Ir, žvelgiant sprinterio akimis, tai buvo puikus startas.
Tačiau visų laukė kliūtis. Vakcinų gamintojai patys nesitikėjo, kad vakcinos bus išrastos ir patvirtintos taip greitai. Todėl, kai atėjo metas skubiai pagaminti ir pristatyti milijonus dozių, paaiškėjo, kad jų gamybos pajėgumai yra riboti. Vakcinas sudaro iki 400 skirtingų sudedamųjų dalių, jų gamybos procesas sudėtingas, ir naujų „gamyklų“ per naktį įrengti neįmanoma. Šiuo metu labiausiai stinga dviejų tipų sintetinių molekulių – pasak gamintojų, jei jie turėtų vos 250 gramų daugiau šių molekulių, galėtų paruošti papildomą milijoną vakcinų dozių. Todėl šių metų vasario pradžioje Europos Komisijoje pradėjo veikti strateginė grupė, kurios tikslas – nustatyti gamybos pajėgumų trūkumus ir siūlyti sprendimus, kaip šią problemą pašalinti. Lietuva turi novatorišką biotechnologijų sektorių, kuris jau dalyvauja vakcinos gamybos grandinėse ir tiekia reikiamus komponentus. Galbūt šis dalyvavimas galėtų plėstis, jei tik yra tokių galimybių, suprantama.
Kita priežastis, dėl kurios kova su pandemija yra maratonas – mutuojantis virusas. Negalime atsipalaiduoti – reikia pasirengti scenarijui, kai dabartinės vakcinos viruso neveiks. Turime užtikrinti, kad duomenimis apie viruso atmainas būtų dalijamasi su bendrovėmis ir Europos vaistų agentūra. Be to, sutarėme atidžiai stebėti viruso vystymąsi. Tam kuriamas „HERA inkubatorius“, subursiantis mokslininkus, biotechnologijų bendroves, gamintojus ir valdžios institucijas ES ir visame pasaulyje. „HERA inkubatoriaus“ tikslas – padėti nustatyti naujas atmainas, skatinti kurti naujas ir pritaikyti jau turimas vakcinas, paspartinti jų patvirtinimo procesą ir užtikrinti didesnius gamybos pajėgumus.
Šiame maratone pergalės švęsti negalėsime tol, kol distancijos neįveiks visi.
Šiame maratone pergalės švęsti negalėsime tol, kol distancijos neįveiks visi. Svarbios visos distancijos atkarpos: derybos, išankstinių pirkimo sutarčių sudarymas, vakcinų siuntų pristatymas, skiepijimas. Nuo pat pradžių žinojome, kad pavieniui šių tikslų greičiau nepasieksime. Įsivaizduokime, kas būtų buvę, jei vien ES būtų vykusios 27 derybos lygiagrečiai su kiekviena iš potencialių vakcinų gamintojų, jei kiekviena valstybė narė atskirai būtų sudariusi sutartis, registravusi vakcinas, nustačiusi savas vakcinų gamybos, pervežimo, saugojimo ir naudojimo sąlygas. Mes išlikome vieningi ir dirbome kartu – tai buvo teisingas principas. Dėl šio principo sutarė visi ES vyriausybių vadovai, jis atskleidė visų valstybių pajėgų sutelkimo naudą.
Europos atsakomybė nesibaigia ties ES sienomis. Padėjome sukurti COVAX – pasaulinę priemonę, padedančią nemokamai vakcinų gauti mažų ir vidutinių pajamų šalims. Iš visų partnerių ES tam skyrė didžiausią finansinę dalį – 2,2 mlrd. eurų. Pagal šią priemonę vakcinos pradėtos tiekti Ukrainai, Sakartvelui ir kitoms ES Rytų partnerystės šalims.
Jeanas Monnet yra sakęs, kad Europa gimsta krizėse. Tikiu, kad iš šios krizės išeisime sustiprėję, jei išmoksime jos pamokas. Svarbiausia jų – valstybių sienų nepaisantį virusą galime įveikti tik vienybe ir solidarumu. Pandemija, kokios nebuvo šimtmetį, mus užklupo kaip ši rekordinė žiema. Bet žiema baigsis ir gamta vėl pražys pavasario gyvybe ir spalvomis. Taip ir mes iš pandemijos turime ne grįžti atgal, bet žengti į naująjį pasaulį. Stipresnį, sveikesnį ir žalesnį. Tokį, kokį norime ir galime sukurti tik veikdami kartu.
Agnė Kazlauskaitė yra L. e. p. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė
