Asmeninis archyvasLietuviai žino, kad nelegali tabako ir nikotino rinka egzistuoja. Jie supranta, kodėl žmonės joje perka – bet to nepateisina. Tai svarbiausia gegužę atliktos „Norstat Baltic Omnibus“ apklausos įžvalga, išskirianti Lietuvą iš kitų Baltijos šalių.
Moralinė nuostata Lietuvoje gana stipri: 42 proc. respondentų nesmerktų žmogaus, perkančio iš neoficialių šaltinių, kad sutaupytų (Latvijoje – 53,5 proc., Estijoje – 43 proc.).
Lietuvoje aukščiausias ir nacionalinio saugumo suvokimas: 50 proc. respondentų žino, kad nelegalūs pirkimai kelia riziką valstybės saugumui. Tiesa, šis žinojimas ne visada veikia asmeninį pasirinkimą. Tai įprastas žmogaus elgsenos bruožas – problemą suprasti lengviau nei pamatyti, kad prie jos prisideda ir tavo paties veiksmai.
Suprasti – dar nereiškia pateisinti
74,2 proc. Lietuvos respondentų supranta, kodėl aukšti akcizai skatina žmones ieškoti pigesnių neoficialių šaltinių, bet tik 31,3 proc. patys taip elgtųsi, jei kainos dėl mokesčių smarkiai išaugtų. Kitaip tariant, žmonės gali suprasti kitų pasirinkimo priežastis, bet nelaikyti to pasirinkimo teisingu.
Kai kurie vartotojai nelegalų pirkimą vertina ne kaip moralinį, o kaip ekonominį sprendimą – ypač kai kainos auga greitai ir pastebimai. Jie renkasi ne tarp „legalu ar nelegalu“, o tarp „įperkama ar neįperkama“. Todėl vien pasakymas „tai nelegalu“ šių žmonių nesustabdo – jie tai žino, tačiau nemano, kad smerkti tokį pasirinkimą yra teisinga.
Dažnai veikia ir kitas dalykas: žmogus kaltę „paskirsto“ – tarp vartotojų, politikų, augančių kainų. Taip lengviau nejausti asmeninės atsakomybės.
Mokesčių politika ir visuomenės pasitikėjimas
Žmonės ne visada prieštarauja patiems mokesčiams. Jie klausia kito dalyko: ar mokesčių didinimas neperžengia ribos, po kurios ima augti ne legali rinka, o šešėlis.
63 proc. Lietuvos respondentų sutinka, kad dėl akcizų politikos didžiausia atsakomybė už nelegalios rinkos augimą tenka politikams.
Tai nereiškia nepasitikėjimo valstybe apskritai. Galima pasitikėti valstybe, bet kritiškai vertinti jos mokesčių sprendimus. Jei akcizai didinami be aiškaus paaiškinimo ir be matomų priemonių šešėliui mažinti, žmonėms atrodo, kad valstybė tiesiog kelia kainas, o pasekmes palieka jiems patiems. Žmonės norėtų matyti, kad valstybė skaičiuoja ne tik akcizų pajamas, bet ir šešėlinės rinkos augimo kainą.
Minėti 31,3 proc. Lietuvos respondentų, kurie svarstytų pirkti iš neoficialių šaltinių, jei kainos dėl mokesčių smarkiai augtų, yra nemaža dalis – juos galima laikyti rizikos grupe.
Kai legali kaina žmogui atrodo per didelė, jis ieško alternatyvų: mažina vartojimą, keičia produktą, ieško pigesnio legalaus varianto arba pereina prie neoficialių kanalų. Todėl akcizų politika turi eiti kartu su rinkos kontrole: jei legali kaina sparčiai auga, o nelegalus produktas lengvai pasiekiamas, rizika, kad žmogus rinksis jį, tik didėja.
Baltijos šalims – skirtingos komunikacijos strategijos
Tyrimas parodė, kad Latvijoje tolerancija nelegaliai rinkai aukščiausia: 83,1 proc. respondentų supranta, kodėl dideli akcizai skatina ieškoti pigesnių šaltinių, o 53,5 proc. nesmerktų dėl to perkančio žmogaus. Estijoje stipriausiai veikia rizikos argumentas – 60 proc. respondentų sako, kad juos nuo pirkimo atgrasytų sveikatos, teisinė ar kokybės rizika.
Kadangi šalys skiriasi, viena komunikacijos strategija visoms trims neveiks vienodai gerai. Lietuvai tiktų trys kryptys:
1. Sieti asmeninį pasirinkimą su valstybės saugumu. Lietuviai šį ryšį jau supranta, todėl vien moralizuoti neužtenka – reikia aiškiai parodyti, kas iš tikrųjų slypi už pigesnės kainos: prastesnė kokybė, teisinė rizika, pinigai neaiškiems tiekimo tinklams, žala legaliam verslui ir biudžetui.
2. Stiprinti jau esamą socialinę normą. Lietuvoje nelegalios rinkos normalizavimui priešinamasi labiausiai iš visų trijų šalių, todėl komunikacija turėtų ne gąsdinti bausmėmis, o palaikyti šią nuostatą.
3. Pripažinti, kad kainos klausimas yra tikras. 74,2 proc. Lietuvos respondentų supranta ryšį tarp aukštų akcizų ir pigesnių neoficialių šaltinių, todėl komunikacija turi ne tik raginti nepirkti nelegaliai, bet ir pripažinti kainos problemą. Efektyviau sakyti: „Taip, kaina yra svarbus veiksnys, bet nelegalus pirkimas nėra nekaltas sprendimas“.
Trumpai tariant, Lietuvai labiausiai tiktų komunikacija, kuri sujungia tris dalykus – ekonominį supratimą, moralinę ribą ir saugumo argumentą. Ji turėtų ne kaltinti vartotoją, o aiškiai parodyti, kad asmeninis taupymas nelegalioje rinkoje sukuria žalą visiems.
Dr. Lineta Ramonienė yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė
