Arnas BalčiūnasKiek čia beliko – netrukus baigsis antroji Gitano Nausėdos kadencija ir Lietuvai reikės rinktis naują prezidentą. Kadangi šiuo metu nėra aiškaus lyderio, pagalvojau, kad svarstantiems apie kandidatavimą pateiksiu kelis duomenimis pagrįstus ir net kvailiui (jei jūsų vardas, pavyzdžiui, rimuojasi su Demigijus) suprantamus patarimus, kurie garantuotai padarys jus artėjančių rinkimų favoritu.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
1. Lietuviams patinka tvirtos rankos šalininkai. Žvelgiant į vertybinius tyrimus, esame viena labiausiai su autokratinėmis nuotaikomis flirtuojančių šalių Europoje. Europos socialinis tyrimas (EST) 2020 m. rodė, kad tik bulgarai, slovakai ir vengrai palankiau vertina virš įstatymo esančio stipraus lyderio galimybę. Žinoma, nuo to laiko daug kas pasikeitė, bet ir naujausiame 2023-iųjų EST duomenų rinkinyje tendencijos išlieka panašios, nors mūsų vietiniai tyrimai ir indikuoja situacijos gerėjimą.
Paaiškinimų tam toli ieškoti nereikia – esame susirūpinę savo saugumu ir tokioje situacijoje visada norisi matyti užtikrintą ir visas problemas lengvai sprendžiantį lyderį. Pavasarinis „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad trys didžiausios grėsmės ES, kurias įvardija Lietuvos gyventojai, yra saugumo ir gynybos situacija, tarptautinė situacija ir Rusijos invazija Ukrainoje. Kitaip tariant, saugumas, saugumas ir vėl saugumas. Tokiu metu užtikrintumas yra būtinas, tad svarbu be jokių kompromisų pasitikėti savimi ir niekuomet neprisipažinti klydus.
Gali pasirodyti, kad ne kiekvienam skirta būti tvirtos rankos lyderiu, bet Antanas Smetona irgi netapo prezidentu per vieną naktį. Bent jau pirmą kartą.
2. Didžiausia Europos problema įvardijame saugumą, o kaip didžiausią Lietuvos problemą gyventojai mato ekonominę situaciją. Europos socialinių teisių ramsčio įvertinimai rodo, kad pagal pajamų nelygybę esame antroje vietoje tarp ES šalių, lenkiame tik Bulgariją, tad tai nėra tik pesimizmo klausimas. Žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie penktadalį Lietuvos gyventojų.
Į Lietuvos lažybų bendrovių pasiūlas statymams dėl 2029 m. rinkimų įtraukiamas A. Sabonis. Na, su prezidento pareigų patirtimi, ir kas gi dabar galėtų ginčytis, kad prie Sabo nebuvo geriau?
Kai ekonominė situacija kelia nerimą, atsiranda vietos padaryti Lietuvą vėl didžią. Tam reikėtų vienu metu būti elito dalimi (nes ištekliai yra reikalingi sėkmingai kampanijai) ir įtikti liaudžiai – jei tai nesunkiai padarė tokie žmonės kaip Donaldas Trumpas ar Silvio Berlusconi, turėtų pavykti ir jums.
Reikia tiesiog visais įmanomais būdais bandyti parodyti, kad iš tiesų esate pats paprasčiausias žmogus ir gyvenate taip, kaip visi kiti Lietuvos žmonės. Šioks toks trūkumas yra tik tas, kad teks pasidomėti, kaip gyvena Lietuvos žmonės.
3. Galiausiai būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į neteisybes, kurias patiria paprasti Lietuvos žmonės. Geopolitikos ir saugumo studijų centro Demokratijos barometras rudenį rodė, kad vos apie 40 proc. Lietuvos gyventojų tiki, jog šalyje prieš įstatymą visi lygūs. Tik apie ketvirtadalį gyventojų mano, kad su korupcija kovojama efektyviai. Pasitikėjimas teisine sistema yra gerokai žemesnis nei ES vidurkis.
Tai, žinoma, nereiškia, kad situacija iš tiesų yra bloga, tik parodo, kaip Lietuvoje ją vertiname. Vis dėlto politika nėra racionali, o emocijos visuomet yra teisinei sistemai priekaištaujančiųjų pusėje. Teisiniai procesai visuomet užtrunka ilgai, o bausmės pasimiršta greitai. Būtinai nuolatos kalbėkite apie tai, kad visi kiti politikai yra nebaudžiami vagys.
Tai, be abejo, galima išnaudoti, jei dėl anksčiau nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių esate teistas – sistema jau anksčiau bandė susidoroti.
*****susije*****
Ironizuoti yra lengviau, nei pasiūlyti sprendimus politinės lyderystės problemoms spręsti. Netradicinių sprendimų šiam klausimui ieško ir visuomenė – štai į Lietuvos lažybų bendrovių pasiūlas statymams dėl 2029 m. rinkimų įtraukiamas Arvydas Sabonis. Na, su prezidento pareigų patirtimi, ir kas gi dabar galėtų ginčytis, kad prie Sabo nebuvo geriau? Vis dėlto daug labiau tikėtina, kad iš šešėlių išlįs ne Sabas, o kur kas slidesni tipai, kurie pasinaudos mano patarimais. Matyt, atkreipėte dėmesį į tai, kad nieko apie ideologijas, politines nuostatas ar problemų sprendimus juose nebuvo. Ne šiaip sau – kai konkurencinė aplinka tokia skurdi, stilius tampa svarbesnis už turinį, o tos pačios strategijos į valdžią atvedė ne vieną populistą visame pasaulyje.
Metodai nesikeičia dėl to, kad jie veikia. Nors apie tokį liaudišką populizmą ir pradėjome daugiau kalbėti per pastaruosius 10 ar 15 metų, tai labiau pavadinimo klausimas – visuomet egzistavo tokie politikai, kurių kiekvienas žodis skambėjo kaip tiesa, visuomet buvo tie klausytojai, kurie dėl tokių politikų buvo pasirengę padėti galvas. Kertinė problema čia yra itin paprasta: ir labai geri politikai, ir labai blogi politikai pirmiausia puikiai moka kalbėti žmonių kalba.
Nors iš tiesų iki rinkimų kampanijos pradžios dar liko geri treji metai, klausytis reikia pradėti dabar – gal pavyks atskirti, kuris yra kuris.
Dominykas Kaminskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
