Asmeninis archyvasKiekvienais metais ES prarandama daugiau nei 100 mlrd. eurų mokesčių pajamų dėl vadinamojo mokesčių atotrūkio – skirtumo tarp teorinio mokesčių surinkimo, jei būtų laikomasi visų mokestinių taisyklių ir nebūtų mokesčių lengvatų, ir realių mokestinių pajamų.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Europos Komisija (EK) paviešino ataskaitą, ragindama atkreipti dėmesį į šį atotrūkį. Pats atotrūkis gali atsirasti dėl mokesčių politikos sprendimų arba dėl nepakankamo mokestinių taisyklių laikymosi. EK ataskaitoje atskleidžiama, kad vis didesnis skaičius ES šalių vertina savo mokestinės atitikties problemas.
Didelis dėmesys skiriamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkiui. Jis ES pastaraisiais metais vėl padidėjo – eliminavo anksčiau per COVID-19 pandemiją pastebėtą staigų sumažėjimą. PVM atitikties spragą didina sektorių pokyčiai (ypač paslaugos) ir bankrotų augimas po COVID-19 paramos, o tai mažina surinkimo efektyvumą. 2023 m. ES PVM atotrūkis buvo įvertintas 9,5 proc. visos PVM mokestinės prievolės, tai sudaro 128 mlrd. eurų.
Aktualus yra PVM politikos atotrūkis, kuris įvertina prarastas PVM pajamas dėl politikos fiskalinių sprendimų, tiek sąmoningų, tiek ne, ypač dėl sumažintų PVM tarifų ir atleidimų nuo mokesčio. PVM politikos atotrūkis yra skirtumas tarp PVM pajamų, surinktų, jei kiekviena valstybė narė taikytų tik standartinį, vienodą PVM tarifą, ir PVM pajamų pagal esamą PVM tarifų ir atleidimų struktūrą.
PVM politikos atotrūkį galima suskirstyti į keturias dalis:
1. PVM tarifo atotrūkis – pajamos, kurios nebuvo surinktos dėl sumažintų arba nulinių PVM tarifų taikymo.
2. Nacionalinės politikos lemiamas PVM atleidimų atotrūkis – atleidimai, kuriuos daugiausia nustato valstybės narės, pavyzdžiui, tam tikrų finansinių sandorių ar nekilnojamojo turto pardavimų atleidimai.
3. ES teisės aktuose nustatytas PVM atleidimų atotrūkis – atleidimai, kurių valstybės narės turi ribotą diskreciją pagal ES teisę, pavyzdžiui, draudimo paslaugų, privačios švietimo, privačios sveikatos priežiūros, viešųjų pašto paslaugų, socialinės gerovės, kultūros veiklos ir sporto paslaugos.
4. Neveiksmingas PVM atleidimų atotrūkis – pajamos, susijusios su nekomerciniais sandoriais, pavyzdžiui, viešojo švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugos.
Valstybės narės skirtingai vertina įmonių pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atotrūkius.
Taigi 2023 m. bendras PVM politikos atotrūkis ES siekė apie 1,4 trln. eurų, arba 51 proc. teorinių idealių PVM pajamų. Įdomu tai, kad iš jų beveik 650 mlrd. eurų priklausė valstybės narių diskrecijai – sumažintiems tarifams ir nacionalinės politikos nulemtoms lengvatoms.
PVM tarifo atotrūkis auga dėl sumažintų tarifų naudojimo, siekiant sušvelninti infliacijos poveikį. EK ataskaita atskleidžia, kad nacionalinės politikos nulemtos mokesčių lengvatos iš esmės stabilios. Todėl tikslingai šalies lygmens analizėje daugiausia dėmesio skiriama veiksmingoms dalims, kurias valstybės narės gali kontroliuoti, – tai tarifo atotrūkis ir nacionalinės politikos nulemtos mokesčių lengvatos. Būtent per jų koregavimą galima bandyti smarkiau mažinti PVM atotrūkį.
Valstybės narės skirtingai vertina įmonių pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atotrūkius. ES stengiasi stiprinti tiesioginių mokesčių atotrūkių vertinimą nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, ES neseniai sukurtas naujas makroekonominis metodas pelno mokesčio atotrūkiui vertinti.
Mokesčių lengvatos apibrėžiamos kaip mokesčių politikos priemonės, atsirandančios nukrypstant nuo etaloninės mokesčių sistemos ir suteikiančios pranašumą tam tikriems mokesčių mokėtojams ar veikloms. Jos laikomos netiesiogine valstybės išlaidų forma ir taikomos tiek netiesioginiuose (PVM), tiek tiesioginiuose mokesčiuose (pajamų, pelno). Mokesčių lengvatos apima atleidimus nuo mokesčių, atskaitymus, mokesčių kreditus ir lengvatinius tarifus ir turi reikšmingą poveikį mažindamos mokesčių pajamas.
*****susije*****
Mokesčių lengvatų apibrėžtis, apimtis ir vertinimo metodai skiriasi tarp valstybių narių, o bendro požiūrio ES lygmeniu nėra. Dėl metodologinių skirtumų ribotas mokesčių lengvatų poveikio palyginamumas tarp šalių, mokesčių rūšių ir laikotarpių. Kai kuriose valstybėse tam tikros reikšmingos mokesčių lengvatos netgi nėra įtraukiamos į mokesčių lengvatų ataskaitas. Dėl to daugelyje ES valstybių narių mokesčių lengvatos nėra sistemingai ir reguliariai vertinamos, o jų ataskaitų teikimo išsamumas ir detalumas labai skiriasi.
Mokesčių lengvatos dažnai didina mokesčių sistemos sudėtingumą, lemia didesnes administravimo ir laikymosi sąnaudas ir gali kelti mokesčių teisingumo klausimų. Kokie sprendimai padėtų sumažinti mokesčių, ypač PVM, atotrūkį? Technologijos, duomenų analizė ir tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių administravime yra svarbiausi įrankiai. Tikėtina, ES lygmeniu priemonės bus toliau tobulinamos, siekiant įvertinti nacionalinių mokesčių sistemų veiksmingumą ir atsparumą, didinti supratimą apie pagrindines mokesčių politikos problemas, skatinti tarpusavio vertinimą ir palyginimus, palengvinti geriausios praktikos mainus tarp valstybių narių.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
