Asmeninis archyvasDėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.
Vis dar didelė pasaulio ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro ir neefektyvi, koncentruota ir geopolitiškai nestabili naftos žaliavų rinka – itin nedėkinga kombinacija. Geopolitiniai dirgikliai lengvai virsta plataus masto, neekonominės prigimties šokais, kurie staigiai įsigraužia į ekonominius procesus per energijos sąnaudas, infliaciją, perkamosios galios praradimus ir lėtesnį augimą.
Bandymai nuraminti rinką naftos kainai įspūdžio nedaro. Trečiadienį International Energy Agency (IEA) paskelbė, kad iš sukauptų atsargų į rinką bus įlieta rekordinė – 400 mln. barelių – naftos injekcija. Tai gerokai daugiau nei dviem etapais buvo įlieta 2022 m. prasidėjus rusijos karui Ukrainoje (182 mln. barelių). IEA narės strateginėse atsargose iš viso turi apie 1,2 mlrd. barelių naftos, kuri gali būti panaudota kritiniu atveju. Nuo agentūros įkūrimo po 1973 m. naftos krizės tokių intervencijų buvo vos penkios.
Vis dėlto, šiomis intervencijos rinkų streso nuraminti nepavyko. Naftos, naftos produktų ir dujų kainos išlieka arti didžiausių reikšmių nuo 2022 m., jautriai reaguoja azoto trąšų ateities sandorių vertės. Vyrauja dirglumas ir baimė, rinkų reakcijos į naujienas itin aštrios, išsiplėtusios indeksų svyravimų amplitudės.
Istoriškai energetikos šokai dažnai nuvilnydavo infliacijos cunamiais. Rinkos tą įskaičiuoja, baiminasi palūkanų normų didinimo. Nuo iškastinio kuro priklausomos ekonomikos tokiomis aplinkybėmis neretai įstringa stagfliacijos spąstuose – kai paklausa ir BVP stagnuoja ar net smunka, tačiau kainos ir toliau sparčiai kyla. Tai itin sudėtinga situacija centriniams bankams: siekiant pažaboti infliaciją tenka kelti palūkanų normas, tačiau tokios priemonės dar labiau slopina ekonomikos aktyvumą.
Ir dabar jau stebime reikšmingai pasikeitusius rinkų dalyvių lūkesčius dėl palūkanų normų. Jei šių metų pradžioje dominavo vertinimas, kad Europos centrinis bankas šiemet palūkanų normų nelies, tai šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad iki metų pabaigos palūkanų normos gali būti padidintos net du kartus.
Šaltas dušas ekonomikai. Lietuva 2026-uosius pasitiko nusiteikusi ambicingai: žemų palūkanų aplinka, nekilnojamojo turto rinkos bumas, pozityvūs vartotojų lūkesčiai ir stiprėjanti perkamoji galia bei pensijų reformos įtaka vartojimui žadėjo spartaus augimo šiemet perspektyvas, nerimavome dėl paaštrėjusių perkaitimo rizikų.
Vis dėlto, karas Artimuosiuose Rytuose nubraukia prognozes, šaldo optimizmą ir grąžina į scenarijų režimą. Nepalankiausi scenarijai įskaičiuoja klampų ilgalaikį konfliktą, karinių veiksmų ir Persijos įlankos izoliacijos tąsą. Tokiu atveju stagfliacijos rizikos aštrės ir Lietuvoje.
Energetikos šoko poveikis platus – tokie sukrėtimai išbalansuoja ekonomikos raidą ir persiduoda beveik visoms jos grandims. Skaudžiausiai nukenčia pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, nes brangsta pirmojo būtinumo prekės ir paslaugos – degalai, šildymas, o kartu įsiplieskia ir platesnio masto infliaciniai procesai.
Keičiasi ir vartotojų nuotaikos bei elgsena. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti sunku, tad tenka atsisakydami ne pirmos svarbos, laisvalaikio ar prabangos prekių ir paslaugų. Tai neigiamai veikia vartojimo apetitą.
Energetikos šokas ypač stipriai išpučia energetikai imlių įmonių sąnaudų eilutes. Dėl to sutrinka verslo dinamika, didėja apyvartinių lėšų poreikis, gali atsirasti likvidumo, o kraštutiniais atvejais – ir mokumo problemų.
Kai kurios valstybės jau imasi priemonių energetikos šokui atremti. Neekonominio šoko aplinkybėmis vyriausybės ieško būdų, kaip amortizuoti jo padarinius ir apsaugoti ekonomikos dalyvius nuo staigių energijos kainų svyravimų ir išvengti ilgalaikių makroekonominių padarinių.
Pavyzdžiui, Vengrija ir Kroatija paskelbė degalų kainų lubas. Trumpuoju laikotarpiu tokios lubos gali suveikti ir sušvelninti energijos kainų šoko poveikį vartotojams. Vis dėlto konfliktui užsitęsus tokia priemonė gali sukelti rimtų problemų, priklausomai nuo to, kas prisiims intervencijos kainą.
Degalų kainą lemia visa tiekimo grandinė – naftos produktų įsigijimo kaina, transportavimas, atsargų laikymas, finansavimo kaštai. Ilgiau taikomos kainų „lubos“ galutiniam vartotojui iškraipo šios rinkos mechanizmus ir gali sutrikdyti tiekimą ar net sukelti fizinius degalų trūkumus rinkoje. Jei kainų „lubų“ nuostolius prisiima valstybės biudžetas, konfliktui užsitęsus, tai sukeltų rimtų fiskalinių įtampų.
Todėl energetikos šokų akivaizdoje verčiau taikyti taiklesnes tikslines kompensacijas pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms arba laikinas tikslines mokestines lengvatas, kurios sušvelnintų kainų šoką neiškraipydamos rinkos signalų.
Mažos ir atviros ekonomikos, paprastai jautriau reaguoja į išorinius šokus. Vis dėlto, Lietuva šį išbandymą pasitinka sveikoje makroekonominėje formoje. Spartaus augimo inercija, solidžios finansinės atsargos, auganti perkamoji galia leidžia amortizuoti pirminę šoko įtaką. Be to, Lietuva atliko energetinės transformacijos namų darbus laiku ir šiandien energetinė sistema yra gerokai labiau diversifikuota. 2025 m. Lietuvos vietinės elektrinės pagamino 73 proc. viso poreikio, o apie pusę – iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Taigi, prasidedantis atsinaujinančios energetikos – hidro, saulės ir vėjo – sezonas irgi svarbi aplinkybė, leisianti sumažinti ekonomikos pažeidžiamumo kanalus ir išvengti elektros energijos kainų šoko.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė
