Prezidentas Gitanas Nausėda rinkimų kampanijos metu aukštai iškėlė gerovės valstybės vėliavą. Pajamų nelygybė, regionų atskirtis, mažos pensijos, socialiai pažeidžiamų grupių skurdas tapo ydomis, kurių gana sparčiai modernėjančioje Lietuvoje neįmanoma nepastebėti.
Žaisti vargingiau gyvenančių šalies piliečių nuoskaudomis nėra naujiena – politikai dosniai dalijo pažadus prieš kiekvienus rinkimus, tačiau patekę į valdžią problemas ignoruodavo. Taip elgėsi ir tradicinės partijos, ir jas vis labiau stumiantys populistai. 2020 m. šis apčiulptas pažadų saldainis bus vyniojamas į gerovės valstybės popierėlį. Nekantriausi populistų dariniai dar likus metams iki rinkimų gviešėsi „gerovės“ – tik paties žodžio, ne jo prasmės.
Bet tai reiškia, kad prezidento G. Nausėdos iškeltai gerovės valstybės idėjai 2020-ieji taps lemtingi. Kas gali jai nutikti?
Didžiausia rizika, kad ji taps banaliu Seimo rinkimų šūkiu. Pretekstu žarstyti kaltinimus verslui, bankams ar mistiniam elitui, raginimais neapgalvotai didinti mokesčius, nežinia, iš ko atimti ir kone visiems padalyti. 2020 m. biudžeto svarstymas Seime tapo akivaizdžia šių grėsmių preliudija.
Kitas variantas – gerovės valstybės idėją paversti visuomenės susitarimu, ką, kaip ir kada padarysime, kokių reformų imsimės, kaip kiekvienas prisidėsime ir ką iš to gausime. Tai turėtų būti išsami diskusija, kurioje gerovės valstybės idėja toli peržengtų pašalpų valstybės rėmus.
Prastai ar tik vidutiniškai veikiančio viešojo sektoriaus reforma, kova su mokesčių vengimu, nepakantumas tinginystei ir permainų baimei, ekonomikos tvarumas ir ekologija, žmogaus teisės, lygių starto galimybių užtikrinimas, didesnis moterų ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į darbo rinką, efektyvios socialinės paslaugos, pagarba mokesčių mokėtojams ir jų pinigams – tai tik pirmieji žingsniai XXI a. gerovės valstybės link.
Atsakymų į šiuos klausimus ieškos ir žurnalas IQ, vasario 27 d. kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje rengiantis konferenciją „Gerovės valstybė: kas, kada, kaip, kodėl?“. Idėjų forume dalyvaus Skandinavijos ir kitų šalių ekspertai, į jį bus kviečiami mūsų šalies sprendimų priėmėjai, įvairių interesų grupių atstovai. Tokių diskusijų 2020-aisiais reikėtų daugiau, ir ne tik Vilniuje, bet kiekviename mieste, nes apie gerovės valstybės idėjas reikia ne tik kalbėti, bet ir dėl jų susitarti.
Jei juo tik žengsime, akivaizdu, kad laukia sunkus kelias, kurio vengia pažadus dalijantys lengvabūdžiai politikai ir dar vieno stebuklo laukiantys jų rinkėjai. Ypatingos lyderystės turėtų imtis ir gerovės valstybės idėją iškėlęs prezidentas G. Nausėda. Jei jam ir politikos, verslo bei visuomenės elitui nepavyks, per šalį praūžus dar vieniems rinkimams iš gerovės valstybės vėliavos gali likti tik purve sutryptas skuduras.
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
Šis straipsnis buvo publikuotas IQ ir „The Economist“ prognozių žurnale „Pasaulis 2020“
