Niekada didžiojoje politikoje nedalyvavęs Gitanas Nausėda vėlyvą gegužės 26-osios vakarą kreipėsi į susirinkusius sostinės S. Daukanto aikštėje ir pasakė pirmąją išrinktojo prezidento kalbą. Tai buvo kiek padrikas, bet nuoširdus ir jautrus monologas, kurio pabaigoje buvo galima pastebėti ašarų sudrėkintas G. Nausėdos akis.
Kiek primindamas neseniai išrinktą Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, G. Nausėda pėsčiomis atžygiavo iki prezidentūros rūmų iš Vyriausybės kaimynystėje esančio restorano, kuriame pergalę šventė jo rinkimų štabas ir svečiai. Dviejų valdžių rūmus skiria vos 700 metrų, arba 10 minučių lėtai žingsniuojant pėsčiomis, tačiau pastaruosius pusšeštų metų tarp šių institucijų buvo iškilusi nematoma siena. G. Nausėda pažadėjo nugriauti ją ir kitas, kurios skiria įvairių partijų politikus, verslininkus, visuomenės grupes.
Piliečiai patikėjo jo pažadu sutaikyti, sutelkti ir suvienyti Lietuvą – daugiau nei 65 proc. už jį atiduotų balsų antrajame rinkimų ture yra tvirtas mandatas ir įspūdingas rezultatas, vos keliais procentais prastesnis nei Dalios Grybauskaitės 2009-aisiais.
Tad kaip dažnai būna politikos naujokui įkopus į aukštą postą, žurnalistams ir visuomenei netrukus iškils klausimas: „Kas jis, Gitanas Nausėda?“
Būtų klaida manyti, kad atsakymą jau žinome. Bet pabandykime brūkštelėti keletą tiesiai į valdžios olimpą patekusio politiko portreto štrichų.
G. Nausėda nedalyvavo politikoje, bet žinomumo jam galėjo pavydėti bet kuris politikas. Žurnalistų mėgstamas, dažnai rodomas per televizijos žinias komercinio banko analitikas tapo žinomas ne tik Vilniaus, bet ir Skuodo, Zarasų ar Pagėgių auditorijai.
Kai prieš keletą metų žurnalas IQ pakvietė G. Nausėdą skaityti pranešimo verslininkų renginyje Mažeikiuose, jį, kaip renginio šeimininkas, pasitikau kultūros rūmų fojė, o palydėjęs iki rūbinės stebėjau, kaip entuziastingai svečią pasveikino ten buvusios darbuotojos ir kaip šiltai jis bendravo. Jau tada buvo pasvarstymų apie G. Nausėdos politinę karjerą, o šis epizodas kultūros namų rūbinėje išsklaidė abejones – jis nebuvo tolimas ir šaltas Vilniaus elito atstovas. Ir jis tai žinojo.
Per rinkimų kampaniją mėgindamas įtikti visiems, G. Nausėda ne visuomet buvo nuoseklus, ir kai kurie jo pareiškimai prieštaravo girdėtiems iš tuomet SEB banko prezidento patarėjo lūpų. Nuomonę G. Nausėda kai kuriais klausimais švelnino ir vykstant kampanijai – sulaukęs gausios kritikos, jis savo poziciją kiek pakeisdavo. Taip išryškėjo vienas jo charakterio bruožų, kurį galbūt būtų galima nurašyti rinkimų taktikai įtikti visiems ir kiekvienam. Stebėkime, ar naujasis prezidentas netaps senuoju premjeru, vieną kalbėdavusiu iki pietų, o visai ką kita vakarop.
Turbūt didžiausias G. Nausėdos privalumas, kad jis iš verslo pasaulio. Šiuo požiūriu jis visiškai kitoks nei šalį valdę nomenklatūros, išeivijos ir biurokratijos pasaulio atstovai. Kita vertus, G. Nausėda niekuomet nebuvo verslininkas ir nežiūrėjo bankrotui į akis. Tad galima įtarti, kad jo asmenybė nėra užgrūdinta sunkių pasirinkimų ir situacijų, tačiau jis taip pat išvengė konfliktų ar sandėrių. Verslo interesų grupių įtaka naujajam prezidentui bus tokia didžiulė, kokio dydžio yra jo pažinčių šiuose sluoksniuose ratas. Bus sunku rasti aukso vidurį ir galiausiai kils rizika, kad nenoras atsakyti kažkam taps strategija nebendrauti su niekuo.
Dar viena žavinti G. Nausėdos savybė – jis apsiskaitęs puikus pašnekovas. Tai nepatogiai vers jaustis kai kuriuos nūdienos angliškai nesuprantančius politikus ar net dabartinį Vyriausybės vadovą, kurių pasaulėžiūrą formuoja daugiausia lietuviški naujienų portalai. Dar reta sutikti Lietuvoje politiką, kuris nuolat skaito „The Economist“. Senosiose Europos Sąjungos šalyse tokių gerokai daugiau.
Tikėkimės, kad išrinktasis prezidentas išsaugos šiuolaikinius bendravimo su piliečiais būdus. G. Nausėda yra aktyvus socialinių tinklų vartotojas, tad galbūt jis taps kažkuo panašiu į buvusį Estijos prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą, į pasaulio žiniasklaidos akiratį patekdavusiu dėl taiklių kirčių Estijos kritikams tviteryje. Žinoma, kur kas įdomiau būtų stebėti prezidentę Ingridą Šimonytę feisbuke, tačiau tikėkimės, kad ir G. Nausėdos paskyros socialiniuose tinkluose neužgrobs viešųjų ryšių patarėjai.
Galiausiai matysime visai kitokį santykį tarp viešo ir privataus valstybės vadovo gyvenimo. Bendravimas su žurnalistais buvo G. Nausėdos darbo banke rutina, tačiau jis nevengdavo ir savo namų durų atverti gyvenimo būdo laidoms ir žurnalams. Jei neims slėptis už Turniškių tvoros ir bent retsykiais pėsčiomis pereis keletą senamiesčio kvartalų, G. Nausėda iš tiesų taps prezidentu, koks labai tiktų mažai, bet sparčiai modernėjančiai šiaurės valstybei.
Ovidijus Lukošius yra žurnalo IQ ir portalo Alfa.lt vyriausiasis redaktorius.
