Asmeninis archyvasKai kurios technologijos iš esmės pakeičia tai, kaip mes gyvename: pavyzdžiui, maisto užsakymo programėlės ar socialiniai tinklai. Kitos – tai, kaip mes dirbame. Tačiau žmonijos istorijoje jau ne kartą atsirado inovacijos, kurios tyliai perrašė pačią verslo ar organizacijos logiką. Šiandien šis procesas vyksta ir vėl, tačiau, kaip ir visais ankstesniais atvejais, daugybė verslų kūrėjų bei vadovų jį pastebės tik tuomet, kai bus jau per vėlu.
Pažangiose įmonėse aktyviai pradėti diegti dirbtinio intelekto agentai – autonomiškos, pažangios programos, gebančios ne tik padėti darbuotojui, bet ir pačios savarankiškai atlikti veiksmus, priimti sprendimus, planuoti, koordinuoti, net kalbėtis su kitomis sistemomis.
Apie DI agentus garsiai kalbėti imta 2023-iaisiais, tuomet žiniasklaidos antraštėse ši tema mirgėjo itin dažnai. Tačiau verslo pasaulyje tuomet ji buvo pateikiama kaip tolimos ateities perspektyva. DI agentai tapo savotiškais skraidančiais automobiliais: nerealistiškos, mokslinei fantastikai priklausančios ateities simboliu.
Šiandien jau esame toje ateityje. Remiantis pasaulyje lyderiaujančios tarptautinės verslo tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Gartner“ prognozėmis, iki 2028-ųjų daugiau nei 30 proc. skaitmeninių darbo veiklų įmonėse bus koordinuojamos DI agentų. Tai nebe tik pagalbininkai, o realūs, atsakomybę perimantys organizacijos „dalyviai“, kurie priima sprendimus ir įgyvendina užduotis be žmogaus įsikišimo.
Besidomintiems įmonių įkūrėjams bei vadovams visa tai natūraliai kelia daugybę klausimų. Turbūt dažniausias iš jų: ką tai reiškia mano verslui?
Turime atvirai pripažinti jau šiandien: tai – esminis veiklos organizavimo lūžis ir į jį privalu žiūrėti rimtai. DI agentų įvedimas į kasdienę veiklą keičia pagrindinį įmonės veikimo principą: kaip paskirstomas darbas, kaip veikia komandos, kaip priimami sprendimai.
Automatizacija versle jau niekam nebėra naujiena. Robotai žmogų gamybos linijose pakeitė jau prieš dešimtmečius, procesus visos efektyvumu besirūpinančios bendrovės jau yra skaitmenizavusios ir buhalterijos ar logistikos srityse. Tačiau DI agentai – visai kitas lygmuo, kuriame dar nesame buvę. Jie ne tik vykdo užduotis, bet ir savarankiškai nusprendžia, ką reikia padaryti, kada, kaip ir su kuo tai suderinti. Jie supranta kontekstą, mokosi iš patirties, geba numatyti pasekmes.
Tai, ką iki šiol darė vadovai ar koordinatoriai – užduočių paskirstymas, informacijos sintezė, ataskaitų analizė – pereina į agentų rankas. Ir jie tai daro greičiau, pigiau, be pertraukų, nešališkai.
Dar vienas savaime suprantamas klausimas: ar 2028-aisiais mums nebereikės darbuotojų vadybai?
Dauguma organizacijų veikia hierarchiniu principu: darbuotojai pateikia informaciją vadovams, šie ją vertina, priima sprendimus ir atiduoda juos vykdymui. Tai – šimtmečius veikęs, tačiau toli gražu netobulas procesas dėl biurokratijos, susitikimų, derinimų, nesusikalbėjimų ir kitų itin didelių laiko bei žmogiškųjų resursų reikalaujančių aspektų.
Jei dalis šių procesų gali būti patikėta DI agentams, tai neišvengiamai keis visą valdymo logiką.
Vietoj tradicinės piramidės atsiranda plokštesnės, lankstesnės struktūros, kuriose žmonės sprendžia tai, kas reikalauja žmogiško suvokimo – vertybių, kūrybos, strategijos. Visa kita – planavimas, sekimas, koordinavimas – tampa programinės architektūros dalimi.
Mokėjimų sistemas kurianti bendrovė „Klarna“ jau praėjusių metų pradžioje paskelbė, kad jų DI agentas per pirmąjį veiklos mėnesį apdorojo du trečdalius klientų aptarnavimo pokalbių. Tai atitiko 700 visą darbo dieną dirbančių agentų darbo krūvį. Be to, vidutinis problemų sprendimo laikas sumažėjo nuo 11 iki 2 minučių, o pasikartojančių užklausų skaičius susitraukė 25 proc. „Morgan Stanley“ konsultantams padeda DI agentai, teikiantys santraukas ir analizę realiu laiku. Panašių pavyzdžių daugėja kasdien: įmonės skelbia sėkmės istorijas ir kartoja vis tą pačią gerąją naujieną – DI agentai apsimoka.
Tad nieko nuostabaus, kad iš esmės visi technologinių inovacijų galiūnai – „OpenAI“, „Microsoft“, „Google“ – viešai deklaruoja, jog DI agentų vystymas yra jų strateginis prioritetas.
Kitaip tariant, žmonių komandoje reikės ir ateityje, tačiau jų rolės bei atsakomybės keičiasi dramatiškai. Konkurencinėje kovoje aktyviai dalyvaujančių bendrovių vadovams iš esmės nebėra erdvės ignoruoti DI agentus ar vertinti juos tik kaip dar vieną nebūtiną inovaciją: teks perdėlioti tai, kaip yra organizuojama jūsų bendrovės veikla.
Kodėl išskiriami 2028-ieji?
Panašu, jog 2028-ieji – ne konsultantų sugalvotas marketinginis terminas. Skaičiuojama, kad liko maždaug treji metai iki lūžio taško, kurį nuspėti leidžia keli susijungę procesai: technologija jau veikia, verslai eksperimentuoja, o darbo rinka keičiasi. Nauja darbuotojų karta ateina su lūkesčiu, kad technologijos ne stabdys, o padės dirbti efektyviau.
Todėl kritinis klausimas, kurį turėtų užduoti verslo savininkai ir vadovai, yra šis: jei 30 ar 40 proc. mūsų vidaus procesų perimtų DI agentai, kas pasikeistų? Kur sumažėtų koordinavimo kaštai? Kokie darbai taptų pertekliniai? Ką darbuotojai galėtų daryti vertingesnio? Kaip keistųsi vadovavimo principai?
DI agentai nėra sprendimas viskam. Jie nepakeis žmogaus intuicijos, moralės, santykio. Tačiau jie taupo laiką ir resursus. Akivaizdu, kad dalis vadovų šiuos atsakymus jau turi – tikėtina, kad būtent juos 2028-aisiais ir matysime lyderių gretose.
Audrius Grinys yra „Longrun“ skaitmeninės transformacijos strategas
