Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


KOMENTARAS
Kas yra kas Briuselyje: ką per kadenciją nuveikė europarlamentarai iš Lietuvos?
Evaldas Labanauskas
Asmeninis archyvas
E. Labanauskas.

Briuselis jau įsigyvena į Europos Parlamento (EP) rinkimų, kurie vyks visoje ES birželio pradžioje, nuotaikas. Vieni europarlamentarai skuba užbaigti derybas dėl ES teisės aktų, kiti – už ES pinigus rengti įvairias konferencijas ar tiesiog vežasi potencialius rinkėjus Briuselio ar Strasbūro aprodyti ir taip užsitikrinti dar penkerių metų kadenciją.

Dauguma dabartinių Lietuvos atstovų EP irgi siekia likti Briuselyje. Bet žvilgtelėkime, kaip jiems sekėsi pastaruosius beveik penkerius metus dirbti Europos ir Lietuvos labui.

Didžiausias nusivylimas – Aušros Maldeikienės karjera EP. Lietuvoje ir ypač feisbuke aršiais komentarais pagarsėjusi politikė Briuselyje yra „nulis“ pagal jos pačios terminologiją. Tiesa, A. Maldeikienė paskelbė, kad netęs „nulinės“ karjeros.

„Liūdną žinią“, kad net valstiečiai baigs su juo bendradarbiauti, paskelbė ir Stasys Jakeliūnas. Jis irgi niekuo per daug negali pasigirti Briuselyje, išskyrus tuo, kad susirado draugų tarp antivakserių su prokremlišku kvapeliu, buvo nubaustas už COVID-19 taisyklių nesilaikymą ir nepalaikė Ukrainai palankių bei Rusiją smerkiančių rezoliucijų. Tiesa, per europarlamentaro kadenciją S. Jakeliūnas parašė net tris knygas.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Nenoras pasmerkti Rusijos, kaip ir grafomanija, būdinga ir kitam Lietuvos atstovui EP – Viktorui Uspaskichui. Kaip giriasi, tikėtina, ES mokesčių rinkėjų pinigais apmokėtose ir neapmokėtose transliacijose, jis yra vienas iš daugiausia rezoliucijų pasiūliusių europarlamentarų. Neskubėkite ploti – rezoliucijų rašymas EP visiškai nieko nereiškia. O tie nedaugelis, kurie matė V. Uspaskicho „darbo vaisių“, teigė, kad net Nigerijos sukčiai rašydami laiškus apie mirusį dėdę, kurio milijonais nori pasidalyti, įdeda daugiau pastangų, todėl sulaukia daugiau dėmesio nei mūsų europarlamentaro (kalbama, iš Tailando) rezoliucijos.

Dar vienas bendrumas tarp S. Jakeliūno ir V. Uspaskicho – kovidas, bet vienas protestavo, o kitas įžvelgė verslo galimybę pardavinėdamas „šventą vandenėlį“. EP į šį verslą užmerkė akis, bet kai V. Uspaskichas, galbūt įkaitintas „švento vandenėlio“, užsipuolė LGBT, kantrybė trūko ir jis buvo išmestas iš trečios didžiausios frakcijos.

Nors EP ir nelabai turi realių galių užsienio politikoje, Lietuvos atstovai dažniausiai renkasi šią sritį – ji gražiau skamba nei sunkiai matomas krapštymasis po ES teisės aktus.

Į sunkiai pastebimų Lietuvos atstovų sąrašą galima įtraukti ir Waldemarą Tomaszewskį, kuris jau beveik 15 metų trina EP suolą. Jis, tiesa, skandaluose nesipainiojo, ramiai sau balsavo už Ukrainą, už vadinamąsias krikščioniškas ar tradicines vertybes – kaip liepė jo Europos konservatorių ir reformistų grupė.

Kita Briuselio senbuvė Vilija Blinkevičiūtė irgi nelabai rado laiko kažkokiems Europos reikalams, nes, matyt, vis apie Lietuvos pensininkus, paprastą žmogų galvojo.

Daug labiau Briuselyje buvo matomas jos bičiulis socialdemokratas – pirmą kadenciją dirbantis Juozas Olekas, kurio pavardė buvo minima tarp galimų EP vicepirmininkų. Deja, jis posto negavo.

Rasa Juknevičienė, irgi pirmą kadenciją Briuselyje, tapo didžiausios Europos liaudies partijos vicepirmininke. Tikėtina, kad tai nulėmė lytis, aktyvumas (ne tik feisbuke) ir Andriaus Kubiliaus palaikymas bei autoritetas.

Pats A. Kubilius sukūrė ir visa galva pasinėrė į „tikėtojų“ Rusijos demokratija sektos reikalus. Nors EP ir nelabai turi realių galių užsienio politikoje (o, tarkime, vidaus rinkos taisyklėse gali daug kam kraują sugadinti), Lietuvos atstovai dažniausiai renkasi šią sritį – ji gražiau skamba nei sunkiai matomas krapštymasis po ES teisės aktus.

Tai gali paliudyti jau beveik dešimtmetį Briuselyje esantis Petras Auštrevičius. Būtent jis vienintelis iš lietuvių jau kelerius metus iš eilės sugeba atsidurti įvairių įtakingiausių europarlamentarų šimtukuose.

Tuo pačiu metu kaip P. Auštrevičius karjerą Briuselyje pradėjęs Bronis Ropė toliau kovoja amžiną kovą už išmokų Lietuvos ūkininkams suvienodinimą. Liudas Mažylis – mažiau matomas nei jo kolegos, tačiau ne taip retai kaip anksčiau minėti „nuliai“.

Bet užteks subjektyvių vertinimų, todėl pateikiu praėjusių metų tarptautinės komunikacijos bendrovės BCW europarlamentarų įtakos reitingą (nors ir ne visur būčiau linkęs sutikti): P. Auštrevičius – 44 vieta, J. Olekas – 109 vieta, A. Kubilius – 243 vieta, B. Ropė – 273 vieta, V. Blinkevičiūtė – 366 vieta, L. Mažylis – 398 vieta, W. Tomaszewskis – 459 vieta, A. Maldeikienė – 488 vieta, R. Juknevičienė – 506 vieta, V. Uspaskichas – 649 vieta ir S. Jakeliūnas – 666 vieta.

Pagal šį reitingą bendra Lietuvos europarlamentarų įtaka yra mažesnė už kolegų iš Latvijos ir Estijos, bet prilygsta daug gausesnėms Lenkijos atstovų gretoms.

Galiausiai, nepaisant išvardytų „nulių“ ir reitingų, ne kartą „Briuselio burbule“ teko girdėti, kad šie Lietuvos atstovai EP yra daug geresni, nei buvo iki 2019 m.

Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas.

BEREKLAMOS:

2024 01 31 06:45
Spausdinti