Ar jus apima jausmas, kad nesuprantat, kur dingsta pinigai? Tikrai bandot taupyti, tačiau mėnesio pabaigoje sąskaitoje vėl nieko nelikę? Nesiruošiu moralizuoti, tik noriu pasidalyti savo istorija. Noriu papasakoti, kaip aš atradau... biblioteką ir kaip šis atradimas praplėtė mano galimybes keliauti.

Tikriausiai sutiksit, kad pinigus dažniausiai išleidžiame spontaniškai. Stanfordo universitete buvo atliktas vadinamasis zefyro testas. Darželinukams tyrėjai davė saldumyną pažadėdami, kad, jei jo iškart nesuvalgys, gaus ir antrą. Rezultatą nesunku atspėti. Nors pasiūlymas išties buvo vertas dėmesio, ne visi eksperimento dalyviai nusprendė laukti antrojo skanėsto. Tai geras klausimas ir tau – rinktumeis taupymo tikslais atidėtą malonumą ar spontaninio vartojimo suteikiamą momentinį pasitenkinimą? Būtent pastarasis jausmas skatina norą išlaidauti bei neleidžia pasinaudoti progomis sutaupyti. O dabar grįžkime prie mano istorijos. Draugai ir šeimos nariai patvirtins, kad esu turėjusi tikrą priklausomybę nuo knygų. Juokaudama sakydavau, kad man reikia užpildyti prašymą, jog manęs nebeįlestų į knygų muges ir išpardavimus. O kur dar sezoninių išpardavimų, kalėdinių apsipirkimų ar atostogų „laimikiai“. Vertindama kiekvieną pirkinį atskirai tikrai nesijaučiau išlaidaujanti. Tačiau pažvelgus į juos iš kelerių metų perspektyvos, man atsivėrė akys – ar man tikrai tiek daug jų reikėjo ir kiek visa tai kainavo? Šis praregėjimas atėjo netikėtai – perkraustant knygų spintą. Bandžiau įsivaizduoti, kokią sumą pinigų išleidau tam, ką galėčiau pasiskolinti iš draugų ar bibliotekos. Po šio pratimo knygų lentynoje netikėtai atsirado tuščios vietos – dalį knygų išdalinau. O mintyse pajutau tvirtą apsisprendimą ateityje nepasiduoti akimirkos impulsui pirkti. Kitą dieną tapau bibliotekos lankytoja ir dabar toliau laimingai skaitau knygas, o sutaupytus pinigus atidedu kelionėms, kurių tiek anksčiau negalėjau sau leisti. Vėliau permąstydama šią situaciją bandžiau suprasti, koks buvo mano tikslas. Jis buvo ir, beje, tebėra toks pat – skaityti! Tik jam pasiekti galiu pasirinkti visai kitokias priemones nei spontaninis išlaidavimas. Paklausit manęs, ar įmanoma taupyti be greito rezultato? Įmanoma ir tikrai verta. Lietuvos banko atliktas tyrimas pateikia niūrią statistiką. Netekę pajamų su turimomis lėšomis iki vieno mėnesio išgyventų 4, iki 3 mėnesių 2 , o iki 6 mėnesių – vos 1 iš 10 šalies gyventojų. Bandau įsivaizduoti tuos žmones, kurie netekę reguliarių pajamų su turimomis lėšomis „ištemptų“ tik kelias savaites. Koks tai turėtų būti stresas, kai nejauti pagrindo po kojomis ir galvoti tenka tik apie vieną – kur gauti pinigų? Apsidrausti nuo tokios situacijos nėra taip jau sudėtinga. Taip, gali apriboti apsilankymus parduotuvėse, vengti jų per kalėdinius apsipirkimo „atlaidus“ ar eiti apsipirkti tik su pirkinių sąrašu. Tačiau noriu paminėti tris fundamentalius asmeninių finansų valdymo principus. Tie, kas juos žino ir jais vadovaujasi, gali iš esmės pakeisti požiūrį į pinigų taupymą ir jų valdymą.

Tik prieš pirkdami dar vieną daiktą, pamąstykit, ar jums jo tikrai reikia.

Pirmasis principas – 10 proc. nuolatinių pajamų turi būti atidedama. Todėl vos gavę atlyginimą, pirmiausia „sumokėkit sau“ ir atidėkit kaupimui numatytą lėšų dalį. Antrasis principas – taupykit išsikėlęs finansinį tikslą. Tai ypač geras saugiklis nuo eilinio nereikalingo pirkinio. Tikslai gali būti įvairūs – jei neturit neliečiamo rezervo, sukaupkit jį, jei turit, išsikelkit kitą konkretų tikslą. Kokį – spręsti jums. Gal naujos kalnų slidinėjimo slidės, gal naujas išmanusis telefonas ar kelionė į šalį kurioje paviešėti iki šiol galėjote tik pasvajoti. Tik prieš pirkdami dar vieną daiktą, pamąstykit, ar jums jo tikrai reikia. Negaliu nepritarti savo kolegai „Swedbank“ ekonomistui Nerijui Mačiuliui, kuris ragina vietoje daiktų verčiau kaupti įspūdžius. Šie visada lieka su jumis ir neužima vietos jūsų ankštoje spintoje. Trečiasis principas – asmeninių ar šeimos finansų planavimas. Biudžetas gerai disciplinuoja kontroliuoti savo išlaidas. Svarbu aiškiai susidėlioti savo pajamas, būtinuosius poreikius ir jiems reikalingas išlaidas bei lėšas, liekančias visiems kitiems tavo poreikiams. Pajamų ir išlaidų balanso nuolatinis sekimas bei žinojimas, kokios yra vieno ar kito poreikio finansinės „lubos“, suteiks kontrolės jausmą valdant kasdieninius finansus. Taip ėmus tvarkyti finansus nebekils klausimas „kur dingo pinigai?“. Pamatysit, kad taupymui atidedamų pinigų suma nuolat auga. Kaip ir jūsų žinojimas, kad jūs tikrai galit. Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė