Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 22 d.


KOMENTARAS
Kinijos iššūkis Europai
Eglė Stonkutė
Bendrovė
E. Stonkutė.

Kartais atrodo, kad šiuo metu daugiau dėmesio skiriama pinigų politikos sprendimams, o ne pagrindiniams ekonomikos augimo veiksniams – paklausos ir pasiūlos kiekybiniam ir kokybiniam kitimui. Negalime pamiršti, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) sumažinus (anksčiau ar vėliau) palūkanų normas, tai savaime neišspręs Europos Sąjungos ekonomikos problemų. Iš kurių didžiausias galvos skausmas yra ES gaminamos produkcijos paklausa, tos produkcijos pasaulinis konkurencingumas, kuriam užtikrinti reikalingos inovacijos (vadinasi efektyvi inovacijų ekosistema, t. y. talentai ir kapitalas).

Dar 2023 metų pradžioje tyrimų ir analizės padalinys „Economist Intelligence Unit“ teigė, kad ES ekonomikos atsigavimas priklausys nuo Kinijos ekonomikos atsigavimo. Abi tebesikamuoja savomis problemos, bet yra ir viena bendra – geopolitinė poliarizacija, kuri lemia tarptautinės prekybos ir investicijų geografinių krypčių pokyčius.

Net jei tiek JAV, tiek ES politikai jau pripažino, kad „de-couple“ (angl. atsiskyrimas) nuo Kinijos yra neįmanoma, tai „de-risking“ (rizikos mažinimo) keliu žengia tiek JAV, tiek Vokietija, o ir pati Kinija imasi priemonių rizikoms sumažinti. Tokie žingsniai iš abiejų pusių lemia anksčiau nusistovėjusių eksporto rinkų, tiekimo grandinių pertvarkymus, didėjančią kritinių gamtinių išteklių pasiūlos kontrolę, tiekėjų pasikeitimus, investavimo geografinių krypčių pokyčius, dėmesį strateginiams sektoriams, inovacijoms ir gynybai.

Kyla klausimas, kiek ES ekonomika yra priklausoma nuo Kinijos ekonomikos? Pažiūrėkime į ES tarptautinės prekybos su Kinija tarpusavio priklausomybę.

Net jei ES nėra didžiausia pasaulyje ekonomika, ji yra didžiausia pasaulyje eksportuotoja bei importuotoja. Jos ekonomika yra labiau priklausoma nuo prekių ir paslaugų eksporto nei JAV ar Kinijos ekonomikos. 2023 metais JAV BVP siekė 27,3 trilijonus dolerių, Kinijos 17,7 trilijonus dolerių, o ES – 17,8 trilijonų dolerių. Tačiau JAV ir Kinijos prekių ir paslaugų eksportas tais pačiais skaičiuojamas 3-4 trilijonų dolerių ribose, o ES eksportas viršijo 9 trilijonus dolerių (daugiau nei du kartus daugiau nei JAV ar Kinijos prekių ir paslaugų eksportas). Jei JAV prekių ir paslaugų eksporto metinė vertė sudaro apie 12 proc. jos BVP, tai Kinijos – 20 proc. BVP, o ES – apie 40 proc. BVP.

Taigi, ES vidaus ekonominė gerovė (sukurta papildoma pridėtinė vertė virsta sukurtomis papildomomis vidaus paklausai tenkinti darbo vietomis ir naujomis investicijomis) didele dalimi priklauso nuo eksporto ir to, kas darosi eksporto ir importo rinkose.

2023 metais Kinija buvo trečia (po JAV ir Jungtinės Karalystės) didžiausia ES prekių eksporto partnerė (eksportuota 8,8 proc. viso eksporto) ir didžiausia prekių importo partnerė (importuota 20,5 proc. viso importo). ES priklausomybė nuo Kinijos importo nuosekliai augo nuo 2000 metų, kai dar tik apie 7 proc., viso prekių importo sudarė importas iš Kinijos ir jį sudarė mažiau strategiškai svarbūs produktai (drabužiai, žaislai, baldai ir pan.). Bėgant laikui importo struktūroje daugėjo elektronikos, farmacijai reikalingų medžiagų ir priemonių importo.

Tos šalys, kurių pramonė generuoja didesnę dalį šalies ekonomikos, yra labiau priklausomos nuo Kinijos importo. Tokioms šalims priklauso ir Vokietija, kuri 2023 metais iš Kinijos importavo 18,4 proc. ES prekių importo iš Kinijos ir eksportavo 43,5 proc. viso jos prekių eksporto ir tai vienintelė ES šalis, kuri ilguoju laikotarpiu (nuo 2011 metų, išskyrus 2022 metus) generuoja teigiamą prekybos prekėmis su Kinija balansą. Be to, daug kitų ES valstybių narių teikia savo tarpinius produktus Vokietijos gamintojams, kurie vėliau galutinius produktus eksportuoja ir taip netiesiogiai tampa priklausomi nuo Kinijos rinkos (kaip Estija, Belgija, Nyderlandai, Lietuva). Be to, Vokietija generuoja apie ketvirtadalį viso ES BVP, o prekių ir paslaugų eksportas siekia apie 50 proc. šalies BVP.

Be galutinio produkto importo, ES vis didėjanti jos sukuriamos pridėtinės vertė yra priklausoma nuo iš Kinijos importuotų tarpinių produktų. Didžiausia sukuriamos pridėtinės vertės dalis yra priklausoma nuo tarpinių produktų importo iš Kinijos metalų, chemijos, elektronikos ir elektros įrangos sektoriuose. Be to, ES iš Kinijos importuoja apie pusę visų reikalingų kritinių gamtinių išteklių.

Grįžkime prie klausimo, ar ES ekonomikos atsigavimas yra priklausomas nuo Kinijos? Akivaizdu. Priklausomas. Neįmanoma trumpuoju laikotarpiu pakeisti vieno didžiausio pasaulio tarpinės produkcijos ir galutinių produktų tiekėjo. Ilgesniuoju laikotarpiu daliniai rinkų diversifikavimai, siekiant sumažinti strateginę priklausomybę, yra galimi, tačiau nereiktų tikėtis visiško pakeitimo. Jei kas galvoja, kad Indija ES galėtų pakeisti Kiniją, tai artimiausiu laiku ir tai neįvyks (pirmiausia dėl Indijos infrastruktūros trūkumų).

O kol kas negalime manyti, kad jei valties dyzelinis variklis (Vokietijos ekonomika) sunkiai veikia, tai jo galios trūkumą visiškai kompensuos irklavimasis rankomis. (Be to, variklis šiuo metu yra perrinkinėjamas ir jo dalis, tiesioginių užsienio investicijų forma, ketinama pervežti į kitas šalis, nes vis daugiau Vokietijos įmonių ketina investuoti ne Vokietijoje).

2023 metais Vokietijos tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje sudarė 10,3 proc. visų šios šalies investicijų užsienyje ir tai buvo didžiausia dalis investicijų Kinijoje dalis nuo 2014 metų. Didžiosios Vokietijos įmonės mažina investicijų apimtis Vokietijoje, bet tęsia investavimą Kinijoje. Keturių didžiausių įmonių („Volkswagen“, BMW, „Daimler“ ir BASF) investicijos Kinijoje sudaro apie trečdalį visų Vokietijos tiesioginių užsienio investicijų Kinijoje. Apie trečdalį visų pardavimų Vokietijos automobilių pramonės įmonės generuoja irgi būtent Kinijos rinkoje.

Kad ir kaip nemalonu, bet turime pripažinti, kad ES ekonomikos atsigavimas vis dar gana reikšmingai priklauso nuo Kinijos ir ES tarpusavio ekonominio bendradarbiavimo.

Eglė Stonkutė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė

2024 03 27 12:49
Spausdinti