Tai, kad Saulius Skvernelis nutraukė lizingo sutartį su Ramūnu Karbauskiu, vienvaldžiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šeimininku, nebuvo jokia sensacija. Apžvalgininkai ir politologai jau senokai nebespėliojo, ar tai įvyks, tik klausė – kada?
LVŽS niekada nebuvo normali politinė organizacija, kurioje verda diskusijos, o bendražygių konkurencija yra ne mažiau nuožmi nei politinių varžovų. Tokia politinė kultūra dar svetima daugeliui šalies partijų – tik konservatorių, socialdemokratų ar liberalų gretose galima pamatyti jos užuomazgų.
R. Karbauskis toks ne vienintelis. Be Viktoro Uspaskicho Darbo partija jau seniausiai būtų išnykusi, o Valdemaras Tomaševskis Lietuvos lenkų partijai vadovauja ilgiau nei Vladimiras Putinas – Rusijai. Tačiau niekas taip paranojiškai nepuola oponentų kaip R. Karbauskis, kuris pats atvirai pripažino, kad po romano su Kazimiros Prunskienės Moterų partija įsivarė kompleksą ir daugiau nepakęs jokio pasikėsinimo į jo valdžią ir autoritetą. Tad S. Skvernelis, populiarus ir ne vienus metus aukščiausio lygio vadovo postuose praleidęs pareigūnas ir politikas, anksčiau ar vėliau turėjo išlįsti iš po savotišku politiniu antiherojumi, oligarcho simboliu tapusio „Agrokoncerno“ šeimininko pado.
Įdomesnis klausimas, kokią politinę ateitį planuoja S. Skvernelis?
Vienas scenarijų – su bendražygiais prisijungti prie kitos politinės jėgos. Buvęs premjeras labai sustiprintų socialdemokratus, tačiau į reitingų viršūnę sugrįžusiai kairiųjų partijai su Vilija Blinkevičiūte priešakyje S. Skvernelis nebėra tas geidžiamas jaunikis, koks buvo prieš 2016-ųjų rinkimus.
Ar NBA patirties turintis žaidėjas gali išgelbėti kiemo krepšinio komandą? Taip, kol ši grumiasi su varžovais trečiojoje lygoje.
Sklando gandai, kad S. Skvernelis gali jungtis prie Lietuvos žaliųjų partijos, kuri kiek ir žalesnė nei LVŽS, bet taip pat siejama su plačių interesų verslininku Remigijumi Lapinsku. Bet ši politinė kombinacija neturi šviesios ateities. Ar NBA patirties turintis žaidėjas gali išgelbėti kiemo krepšinio komandą? Taip, kol ši grumiasi su varžovais trečiojoje lygoje, bet perėjusi į aukščiausiąją turės taikytis su amžino pralaimėtojo likimu. Su buvusiu premjeru ir taip pat populiariu politiku Algirdu Butkevičiumi Lietuvos žaliųjų partija pernai vykusiuose Seimo rinkimuose perkopė vos 1 proc. Su S. Skverneliu perliptų gal 3.
Žalioji politinė kryptis tampa vis populiaresnė Europoje ir potencialo turi Lietuvoje, tačiau jauniems didmiesčių rinkėjams, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumas ir ekologija, S. Skvernelis, R. Lapinskas ar A. Butkevičius nėra didesni autoritetai nei R. Karbauskis. Tad S. Skvernelį pas žaliuosius gali atvilioti nebent pinigai, kurių sukurti savarankiškai politinei jėgai jam trūksta ir kurių R. Lapinskas gali (ir turi) pasiūlyti. Išbandę žino – lizingas yra patogus finansinis produktas, taip pat politikoje.
Nereikėtų pamiršti ir vienos ryškiausių S. Skvernelio savybių – jis yra racionalus, savanaudis žmogus, principus ir vertybes patogiai padedantis į šalį arba juos ištraukiantis, kai patogu. Keliuko prie namų ir žmonos įdarbinimo istorijos yra maži, bet daug pasakantys pavyzdžiai. Jam nebuvo atgrasu būti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos deleguotu vidaus reikalų ministru, kartu demonstruoti gana liberalias vertybes.
Prezidento postas S. Skverneliui buvo patogi išeitis – atsikratyti R. Karbauskio ir užsitikrinti ramų bei sotų gyvenimą. Ir nors jam nepavyko rasti paradinių durų į prezidentūros rūmus, tai dar nereiškia, kad nėra atsarginio išėjimo.
Yra. Ir tai – 2024 m. Europos Parlamento rinkimai. Su savo suburtu judėjimu ar kitos partijos sąraše S. Skvernelis turi šansų laimėti bilietą į Briuselį.
Bet pasvarstykime ir dar vieną scenarijų. Galbūt S. Skvernelis su nuo LVŽS atskilusiais bendražygiais parems valdančiąją daugumą mainais į vidaus reikalų ministro postą. Juolab kad Agnė Bilotaitė su šiomis pareigomis sunkiai susitvarko. Jei S. Skvernelis suloštų tokią ar panašią partiją, įrodytų, kad politika jam daugiau nei įdarbinimo agentūra.
Ovidijus Lukošius yra IQ ir Alfa.lt vyriausiasis redaktorius
