Asmeninis archyvasŠie metai finansų rinkose buvo kupini įvykių, sukėlusių rimtų iššūkių ir kartu suteikusių progų pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Pasaulio akcijų indeksai keliavo „amerikietiškais kalneliais“. Metų pradžioje pasaulio akcijų indeksas kilo apie 5 proc., vėliau, investuotojus išgąsdinus JAV prezidento paskelbtiems muitams, smuko beveik 20 proc., o metų pabaigoje vėl pasiekė rekordines aukštumas. Pensijų fondams tokia dinamika reiškia ne tik svyruojančius trumpalaikius rezultatus, bet ir būtinybę nuosekliai valdyti riziką ilguoju laikotarpiu.
Vertinant 2026 metus, galima išskirti tris pagrindines tendencijas, kurios bus svarbios pensijų fondų grąžai, rizikos lygiui ir investavimo sprendimams.
Dirbtinis intelektas ir didėjanti akcijų rinkų koncentracija
Dirbtinis intelektas (DI) toliau kursto investuotojų bei analitikų vaizduotę dėl, atrodytų, neriboto naujos technologijos panaudojimo potencialo, ir daro reikšmingą įtaką akcijų indeksų struktūrai. Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Meta“, ir toliau investuoja milijardus JAV dolerių į duomenų centrų plėtrą. Toks duomenų centrų statybų bumas paveikė net visą šalies ekonomiką – be jo pirmą šių metų pusmetį JAV ekonomika būtų stagnavusi.
Tai lemia, kad technologijų sektorius jau sudaro apie 27 proc. pasaulio akcijų indekso, o tai reiškia didelę priklausomybę nuo vienos srities rezultatų. Ypač ryški koncentracija matoma JAV rinkoje, kur dešimt didžiausių „S&P 500“ bendrovių sudaro apie 40 proc. viso indekso – tokios koncentracijos nebuvo fiksuota per analizuotą pastarųjų 50 metų laikotarpį.
Ši struktūra didina riziką, kad kelių pavienių akcijų kainų svyravimai turės neproporcingai didelę įtaką pensijų fondų rezultatams. Nors dirbtinio intelekto plėtra gali ir toliau didinti fondų dalyvių turtą, istorija rodo, kad technologinės revoliucijos rinkose dažnai lydi per didelis optimizmas, kuris vėliau baigiasi korekcijomis ir ne visi optimizmo bangoje dalyvavę lyderiai išgyvena. Po „Dot.com“ burbulo išliko tokios bendrovės kaip „Amazon“ ar „eBay“, tačiau daugelis anuometinių rinkos lyderių išnyko. 2026 metais įmonių finansiniai rezultatai turėtu pamažu atskleisti, kam investicijos į DI pasiteisino, o kuriems verslams jos tiesiog taps nuostolingomis išlaidomis.
Analitikų lūkesčiai išlieka nuosaikiai optimistiniai. „Bloomberg“ apklausoje, kurioje dalyvavo 21 bankas ir analitikai, prognozuojama, kad „S&P 500“ indeksas 2026 metų pabaigoje gali siekti 7 555 punktus, tai yra apie 12 proc. daugiau nei dabartinis lygis.
Centrinių bankų politika ir obligacijų vaidmuo pensijų fonduose
Antroji svarbi tendencija yra centrinių bankų politika, kuri turi tiesioginę įtaką obligacijų portfelių vertei ir akcijų rinkų kryptims. Pirmą šių metų pusmetį Europos centrinis bankas tęsė palūkanų normų mažinimą, tačiau vėliau pasirodė signalų apie galimą palūkanų kėlimą. Tuo tarpu JAV centrinis bankas pradėjo palūkanų mažinimo ciklą, o politinis spaudimas leidžia tikėtis ryžtingesnių sprendimų ateityje. Tokia skirtinga monetarinė Europos ir JAV centrinių bankų politika, gali slėgti JAV dolerį ir veikti akcijų bei obligacijų kainas.
Pensijų fondams skirtinga JAV ir Europos centrinių bankų kryptis reiškia būtinybę itin atidžiai valdyti obligacijų portfelius. Galimas palūkanų normų kėlimas Europoje neigiamai veiktų anksčiau išleistų obligacijų vertę, o tai ypač svarbu pensijų fondams – mūsų portfelyje obligacijų dalis siekia apie penktadalį turto. Tuo metu mažėjančios palūkanos JAV gali palaikyti akcijų kainų augimą. Taip pat JAV infliaciją gali skatinti prekybos karai ir muitų politika, o Europoje kainų augimą gali lemti didėjančios gynybos ir infrastruktūros investicijos. Visa tai reikalauja nuoseklaus regioninio paskirstymo ir trukmės valdymo.
Tvarios investicijos ir portfelių perbalansavimas
Trečioji tendencija susijusi su tvariomis investicijomis, kurios 2025 metais pensijų fondams sukėlė papildomų iššūkių. Dėl kritikos iš JAV, kuri turi svarbius naftos bei gynybos sektorius, Europa sušvelnino kai kurių su tvarumu susijusių direktyvų įgyvendinimą. Tuo pat metu griežčiausius atrankos kriterijus taikantys tvarūs fondai atsiliko nuo pagrindinių indeksų, ypač JAV rinkoje, kur sparčiausiai augo didžiausios technologijų bendrovės.
Pensijų fondų valdytojams tai reiškė poreikį peržiūrėti investicijų struktūrą. Siekiant sumažinti koncentracijos riziką ir tiksliau sekti rinkas, „Swedbank“ fonduose dalį tvarių instrumentų pakeitėme tiesioginėmis investicijomis į Europos ir JAV akcijų krepšelius. Tokie sprendimai leidžia sumažinti nuokrypį nuo indeksų ir kartu mažinti dalyvių patiriamas sąnaudas, kas yra ypač svarbu ilguoju kaupimo laikotarpiu.
Lietuvos pensijų sistemos reformos poveikis
Kartais viešoje erdvėje pasirodo klausimų, ar Lietuvos pensijų valdytojai pasirengę galimai prašymų bangai atsiimti dalį ar visas sukauptas lėšas. Ir kokį tai efektą gali turėti rinkoms. Nerimauti nėra ko, nes didžioji dauguma pensijų fondų investicijų yra likvidžios. Pavyzdžiui, „Swedbank“ atveju – apie 75 proc. mūsų valdomo pensijų fondų turto yra investuoti į akcijų rinkas, o viso pasaulio mastu mūsų investicijų dalis sudaro mažą visos rinkos dalį, todėl manome, kad net ir didesni mūsų sandoriai, reikšmingos įtakos akcijų kainų krypčiai neturėtų.
Apibendrinant, 2026 metams pensijų fondai įžengia su pakankamai likvidžiais ir plačiai diversifikuotais portfeliais. Nors rinkų svyravimai neišvengiami, nuoseklus rizikos valdymas, gyvenimo ciklo principu paremtas valdymas ir ilgalaikė perspektyva išlieka pagrindiniais veiksniais, padedančiais auginti pensijų fondų dalyvių turtą.
Darius Svidleras yra „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas
