Gegužės 1-ąją šventėme 15 metų ES narystės sukaktį. Tai – tik akimirka tūkstantmetės Lietuvos istorijoje, bet milžiniškas šuolis mūsų moderniai valstybei. Per šį trumpą laiką Lietuva beprotiškai pasikeitė ir pateko į pažangiausių valstybių lygą. Štai 10 dalykų, už kuriuos Lietuvai rašau aukščiausią balą. Bet brandos atestatui gauti dar reikia pabaigti namų darbus.
1. Už nepriklausomybės ir demokratijos puoselėjimą. Iškovoję laisvę, visi kartu kuriame savo valstybę, stipriname jos pagrindus: demokratinius institutus, pagarbą žmogui, pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įstatymo viršenybę. Lietuvos įsiliejimas į ES ir NATO tapo mūsų skydu nuo pasaulyje siaučiančių negandų ir netikrumo. Tai kertiniai mūsų valstybės pamato akmenys. Paradoksas, bet deleguodami dalį savo suvereniteto bendram labui gavome saugumo garantiją ir išsaugojome savo fundamentalų suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Nebesame nei pilkoji zona, nei kvestionuojama teritorija, nei nuo didžiųjų pasaulio galių valios priklausanti periferija.
Bet per dažnai liekame tik pasyvūs stebėtojai. Vos pusė, dažnai ir mažiau, piliečių pareiškia savo valią rinkimuose, nedalyvauja savanoriškose organizacijose, yra pasyvūs bendruomenių, seniūnijų politiniame gyvenime. Tad didžiulį pasitikėjimą ES pats laikas konvertuoti į daug didesnį pasitikėjimą savimi ir savo valstybe.
2. Už sparčiausią ekonomikos augimą. 127 – tiek procentų padidėjo Lietuvos BVP vienam gyventojui nuo 2003 m. Palyginti su ES vidurkiu, Lietuva patyrė 30 punktų šuolį, nuo 48 iki 78 proc., ir tai yra sparčiausiai augusi valstybė iš visų dešimties įstojusių 2004 m.
Tačiau už šio pasiekimo slepiasi atsivėrusi viena didžiausių prarajų ES tarp turtingiausiai ir skurdžiausiai gyvenančių mūsų piliečių. Panaši praraja veriasi tarp didžiųjų miestų ir likusios Lietuvos. Atskirtis juntama ne tik socialinėje plotmėje, bet ir tarp mokyklų, sveikatos įstaigų, viešųjų paslaugų. Turime dėti visas pastangas siekdami užtikrinti tolygesnį ir įtrauktesnį augimą, kad išties įspūdingo Lietuvos ekonomikos augimo vaisiai būtų juntami visoje visuomenėje. Kad Europa būtų čia ir dabar, nepaisant to, kuriame Lietuvos kampelyje gyveni ar kur gimei.
3. Už pasiektą laisvę keliauti. 2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, suteikiančios asmenų judėjimo laisvę. 50 metų buvome uždaryti tautų kalėjime – mums atsivėrė ne tik Europa, bet ir visas pasaulis. 9 iš 10 lietuvių tiki, kad tai svarbiausias ES narystės pranašumas.
Meilė laisvei ir drąsa rizikuoti siekiant sau ir savo vaikams kurti geresnį gyvenimą lėmė, kad beveik trečdalis mūsų tautiečių šiandien tai daro svetur. Čia namų darbams – dvi užduotys. Pirma, neatstumti mūsų globalios diasporos, įgalinti ją ir tiesti tiltus į bendruomenes visame pasaulyje. Antra, toliau kurti tokią Lietuvą, kurioje gyventi norėtume kiekvienas.
4. Už sprendimus, kurie keičia pasaulį. Naujos duomenų apsaugos taisyklės (BDAR), Paryžiaus klimato susitarimas, aukščiausi maisto kokybės ir saugumo standartai. Lietuvos balsas buvo tiek pat svarbus kaip ir kitų šalių priimant visus šiuos sprendimus. Nepraėjus nė 10 metų nuo įstojimo, 2013-aisiais, stojome prie ES vairo ir pirmininkavome ES Tarybai. Tai buvo itin sudėtingas laikotarpis – derybos dėl naujo ES biudžeto ir drama Rytų partnerystės vadovų susitikime Vilniuje. Lietuva puikiai susitvarkė su šiomis užduotimis, suderėjo du su puse karto daugiau ES teisės aktų nei įprasta ir įrodė, kad yra įvaldžiusi diplomatijos ir kompromiso meną.
Nepaisant šių pasiekimų, per dažnai demonizuojame mistinį Briuselį, sakydami, kad už mus kažkas nusprendė. Užmiršdami, kad Briuselis esame mes patys, kad nė vienas sprendimas nepriimamas nedalyvaujant visų valstybių narių atstovams. Be galo norėtųsi, kad ES priimant sprendimus dalyvaujantys lyderiai dažniau tartųsi su piliečiais, kad Seime virtų daug daugiau ir daug gyvesnių diskusijų Europai svarbiais klausimais.
5. Už stiprų draugų ratą. Ne kartą istorijoje buvusi vienui viena, šiandien Lietuva turi kaip niekada daug draugų. Vakarietiškų, demokratiškų ir pažangių valstybių. Ir ši draugystė nėra prievartinė, o pagrįsta abipuse pagarba, solidarumu, atvirumu nuomonių skirtumams ir įvairovei. Lietuvos Respublikos pasas šiandien atveria duris į beveik 170 pasaulio valstybių. To niekada nebuvo mūsų istorijoje. Per 15 metų taip pat matėme didžiulį turtingesnių valstybių solidarumą, atnešusį milžiniškas investicijas, kurios padėjo spręsti opiausias mūsų problemas.
Tačiau draugystė negali būti kaip vienos krypties eismas. Turime ugdyti solidarumo jausmą – ištiesti ranką draugams, atsiduriantiems sudėtingose situacijose, ar tai būtų migracijos krizė, ar kitokie iššūkiai. Kaip tai daro Lietuvos kariai, tarnaujantys ES karinėje misijoje „Sophia“ Viduržemio jūroje ir su kolegomis italais, vokiečiais ir prancūzais gelbstintys skęstančius žmones.
(Fotobanko nuotr.)
6. Už tikėjimą Europa. Lietuviai labiausiai iš visų ES piliečių pasitiki ir tiki Roberto Schumano, Jeano Monnet ir kitų vizionierių vieningos Europos idėja. Idėja, padėjusia šiam žemynui ištrūkti iš šimtmečius trukusių konfliktų bei nusiaubusių pasaulinių karų ir kurti taikos ir vienybės projektą.
Bet tik trečdalis lietuvių mano, kad jų balsas yra girdimas ES. Į Europą vis dar žiūrime kaip į motiną maitintoją, kuri ateis ir išspręs visas mūsų problemas. Todėl nepasitikime valdžia sostinėje, vietos savivalda ir net savimi. Turime pagaliau išrauti iš savęs Homo sovieticus ir Homo perifericus likučius, kartu su jais palaidokime ir išlaikytinio mentalitetą.
7. Už finansų stabilumą. 2015 m. įstojome į euro klubą – tai ne tik prisideda prie mūsų finansinio ir ekonominio stabilumo, mažina transakcijų kainas ir palengvina keliones, bet ir didina mūsų valstybės patikimumą pasaulio investuotojų akyse. Lietuva tiesiogiai dalyvauja euro grupės sprendimų priėmime ir Europos centrinio banko veiklos priežiūroje, o mūsų Vytis šuoliuoja ant eurų monetų daugelio europiečių kišenėse, nuo Suomijos iki Graikijos. Per 20 gyvavimo metų euras tapo antra svarbiausia valiuta pasaulyje rezervo ir mokėjimų atžvilgiu.
Bet euras vis dar nemylimas ir dažnai tampa atpirkimo ožiu, kalbant apie kainų kilimą ar kitus finansų skaudulius. Lietuviai kol kas labai nemyli euro, nors ir nenorėtų jo atsisakyti. Kaip rodo kitų šalių patirtis, jam pamilti reikia bent 10 metų. Tad turėkime kantrybės.
8. Už buvimą Europos širdyje. Lietuva pasinaudojo ES teikiamomis galimybėmis, ypač dalyvaudama bendrojoje rinkoje, gerindama verslo aplinką. Lietuva tapo vienu atviriausių ūkių Europoje – mūsų eksportas nuo 2004-ųjų išaugo nuo 40 iki 85 proc. BVP. Investavome į gamtos apsaugą, bioįvairovę, vandens švarą ir maisto saugą.
Bet ne visose srityse pasiekėme pakankamą proveržį. Ten, kur valstybės narės išlaiko sprendimų savarankiškumą – švietime, sveikatos ir socialinėje apsaugoje, – vis dar turime daugybę nepadarytų namų darbų. Atotrūkis tarp 20 proc. daugiausia ir mažiausiai uždirbančių yra vienas didžiausių ES. Nors švietimui skiriama BVP dalis didesnė nei ES vidurkis, mūsų mokinių mokymosi rezultatai prastesni nei ES vidurkis, o daugiausia lėšų išleidžiama administracijai ir pastatams išlaikyti. Turime puikios kompetencijos gydytojų ir taikome inovatyvius gydymo metodus, tačiau mirčių, kurių galima išvengti, skaičius daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį. Akivaizdu, kad, turėdami Europą giliai širdyje, visų pirma privalome rūpintis savo žmonėmis, o pirmiausia – švietimo ir sveikatos politika.
9. Už amžiaus projektus. Lietuva buvo izoliuota sala Europoje, bet tapusi ES nare tiesia tiltus: „Via Baltica“, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje. Maža to, Lietuva smarkiai sumažino priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir atsinaujinančiosios energetikos dalis jau viršijo iki 2020 m. iškeltus tikslus. Pradėti įgyvendinti ir amžiaus projektai. „Rail Baltica“, kuri leis iš Vilniaus Panevėžį pasiekti per 57 minutes, Rygą – per valandą 54 minutes, o Taliną – per 3 valandas 38 minutes. Visa europinė vėžė bus 870 km ilgio, pareikalaus apie 5 mlrd. eurų investicijų, kurių daugiausia skiria ES.
Projektas turi būti užbaigtas 2026 m., tačiau kad tai įvyktų, visos šalys turi suvienyti jėgas spręsdamos teisines, technines ir kitas kylančias problemas. Be šio projekto vis dar esame sala geležinkelių susisiekimo srityje, nes vis dar naudojame sovietinę geležinkelio vėžę. Vis dar neturime ir energetinės nepriklausomybės – esame Maskvos kontroliuojamo elektros žiedo BRELL dalis. Todėl gyvybiškai svarbi elektros tinklų sinchronizacija su žemynine Europa – projektas, kuriam ir ES politinė pagalba, ir investicijos yra kritiškai svarbios.
10. Už investicijų naudą. 18,1 mlrd., arba 2849 eurai ES struktūrinio finansavimo investicijų vienam Lietuvos piliečiui. Per 15 metų už šias investicijas nutiesta arba modernizuota 1659 km kelių, įrengta 616 megavatų papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų, paremti 1468 moksliniai tyrimai ir moksliniai tyrimai verslo projektams, įrengtas plačiajuostis ryšys, įdiegta aukščiausio lygio medicininė įranga ir daugybė kitų dalykų.
Tačiau dar turime neišnaudoto potencialo. Pavyzdžiui iš „Horizonto 2020“ – didžiausios inovacijų ir tyrimų rėmimo programos – pritraukėme tik 54,2 mln. eurų. Mūsų valstybei bręstant turime pereiti į kitą lygą – mūsų investicijos turi kurti dar didesnę pridėtinę vertę.
Thomas Edisonas yra pasakęs, kad genijus – tai talentingas žmogus, atlikęs savo namų darbus. Lietuvos pasiekimai per šiuos 15 metų įrodo, kad talento tikrai turime. Svarbu neprarasti noro atlikti namų darbus ir pasiruošti dar laukiantiems priešakyje. Tai bus geriausias brandos įrodymas. Ir tai bus geriausia dovana mūsų valstybei, kuri tapusi ES ir NATO nare pagaliau turi istorinį šansą ne tik nebijoti dėl savo išlikimo, bet ir kaip niekad investuoti į savo žmones, į savo pažangą, į savo ateitį.
Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas
