Siūlomas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pokytis sulaukė ekspertų, asociacijų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų suinteresuotų šalių dėmesio.
Vienas svarbiausių pasiūlymų – tai Vidaus auditorių asociacijos pasiūlymas šiame įstatyme nustatyti tiesioginį Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų taikymą, numatant pereinamąjį laikotarpį.
Lietuvos viešajame sektoriuje dabar taikoma pavyzdinė vidaus audito metodika neužtikrina vidaus audito kokybės, sukuria perteklines biurokratines procedūras ir orientuojasi į formalų procesą. Estijoje, pavyzdžiui, įstatymu yra apibrėžta, kad viešojo sektoriaus vidaus auditui yra taikomi Tarptautiniai vidaus audito standartai. Remiantis 2018 m. kovo mėnesio Tarptautinio vidaus audito instituto studija, 68 proc. Europos šalių vidaus auditą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nuoroda vadovautis Tarptautiniais vidaus audito standartais.
Seimo Audito komiteto aptartas pirminis pasiūlymas pradėti taikyti Tarptautinius vidaus audito standartus nuo 2023 m. sausio 1 d. pradžiugino ir suteikė daug vilčių, kad mūsų šalyje prasidės svarbūs pokyčiai stiprinant viešojo sektoriaus kontrolę ir rizikų valdymą, nes profesionali, nepriklausoma ir objektyvi vidaus audito funkcija yra vienas iš svarbiausių efektyvaus organizacijos valdymo elementų.
Tarptautinių vidaus audito standartų taikymas įgalintų viešo sektoriaus organizacijų vidaus auditorius siekti organizacinio nepriklausomumo, mokymų biudžeto, prieigos prie informacijos, pakankamų resursų, kompetentingos lyderystės ir darbuotojų bei suinteresuotų šalių paramos. Šių standartų taikymas galėtų padėti lyginti vidaus audito funkcijos efektyvumą su kitų šalių gerosiomis praktikomis, taip pat būtų galima naudotis tarptautinio vidaus audito instituto paruoštomis standartų taikymo praktikų gairėmis. Tarptautiniai vidaus audito standartai taip pat suteiktų pagrindą objektyviam, faktais paremtu vidaus audito darbui ir padėtų nuolat gerinti ir tobulinti organizacijos vidaus kontrolė aplinką, organizacijai orientuotis į priklausomumą nuo procesų, o ne nuo žmonių, nustatyti neefektyvias veiklas ir kontrolės procedūras ir teikti rekomendacijas kaip jas gerinti.
Privačiame sektoriuje dirbantys vidaus auditoriai vadovaujasi tarptautiniais vidaus audito profesinės praktikos standartais, todėl jų taikymas ir viešajame sektoriuje sudarytų palankesnes sąlygas užtikrinti kokybę vidaus audito srityje, dalintis gerąja praktika bei patirtimi.
Lietuvoje jau yra taikomi tarptautiniai apskaitos ir tarptautiniai išorės audito standartai – pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Finansinių ataskaitų audito įstatyme 33 straipsnyje įrašytas tiesioginis Tarptautinių audito standartų taikymas („Auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų“).
Atrodo, kad Seimo Audito komiteto sprendimas įstatyme siūlyti taikyti Tarptautinius vidaus audito standartus yra savaime suprantamas, tačiau 2019 m. birželio 12 d. vykusiame Seimo audito komiteto posėdyje šis pokytis nebuvo patvirtintas. Anot Seimo teisės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio, visą laiką (Teisės departamentas) turėjo poziciją nepritarti Tarptautinių vidaus audito standartų taikymui, nes neaišku, kas juos tvirtina, kur jie yra paskelbti, ar dabartinis vertimas į lietuvių kalbą yra tinkamas, ir kad Lietuvos valstybė niekaip nekontroliuoja šių standartų keitimo ir panaikinimo .
Tarptautinių vidaus audito standartų taikymui reikalinga viešąją priežiūrą vykdanti įstaiga (ekvivalentas išorės audito standartų taikymui – Lietuvos Auditorių rūmai), tačiau nei Finansų ministerija, nei kokia kita valstybinė institucija kol kas neparodė iniciatyvos imtis šio vaidmens.
Sprendimu netaikyti Tarptautinių vidaus audito standartų mes prarandame dar kelis ar net keliolika metų galimybių stiprinti vidaus audito funkciją ir taip gerinti viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir rizikų valdymo sistemas
Laura Garbenčiūtė-Bakienė yra Nepriklausoma audito ir rizikų komiteto narė
