EYNors priešakyje Baltijos šalių ekonomikos laukia išbandymai, tačiau didelė dalis investuotojų tiki, jog regiono patrauklumas didės. Kuo pagrįsti investuotojų lūkesčiai ir kaip juos turėtų palaikyti Lietuva, ką tik viešai pristačiusi savo 2050-ųjų viziją?
Neseniai sostinės Naujamiestyje startą atšventęs technologijų miestelis simboliškai atskleidė tai, kuo tarptautinių investuotojų akyse yra Lietuva ir Vilnius – startuolių miestas ir technologijų centras, kuriame aktyviai plėtojamos finansinių technologijų, kompiuterinių žaidimų, elektroninės komercijos ir kitos inovacijos. Visa tai rodo, kad valstybėje vyrauja technologijoms ir skaitmenizacijai palankus klimatas, o investuotojai tai vertina.
Užčiuopti šio optimizmo priežastis nesudėtinga. Kasmet EY atliekamas Europos investicijų patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“ parodė, kad investuotojai Lietuvoje akcentuoja technologijų talentų prieinamumą. 7 iš 10 (69 proc.) respondentų nurodė, kad technologijų įgūdžių turinčių darbuotojų prieinamumas Lietuvoje yra geresnis negu kitose jų investicijų šalyse. Estijoje ir Latvijoje tokį privalumą įžvelgia gerokai mažiau investuotojų, atitinkamai 35 ir 20 procentų. Tarp kitų dažnai vardijamų mūsų šalies patrauklumo elementų – visuomenės gebėjimas absorbuoti inovacijas ir palaikyti skaitmenizacijos pažangą, taip pat – griežta asmens duomenų bei intelektinės nuosavybės teisių apsauga.
Paprašyti išskirti esminius investicinės aplinkos privalumus Baltijos valstybėse, tyrime investuotojai Lietuvą išskyrė būtent dėl inovacijoms palankios verslo aplinkos ir technologijų įgūdžių turinčių talentų. Latvijoje daugiausia dėmesio pelnė visuomenės skaitmeninis raštingumas, o Estijoje investuotojai labiausiai vertina technologijų startuolių ir tyrimų institucijų tinklą, jų bendradarbiavimą. Skirtingi kiekvienos šalies privalumai regionui suteikia universalumo, o Lietuvai pasufleruoja, ko galima pasimokyti iš kaimynių.
Talentų prieinamumo svarbą jau ne vienerius metus akcentuoja „Investuok Lietuvoje“ agentūra, transliuodama savo žinutes potencialiems ir esamiems investuotojams. Tai, kad tarptautinis verslas mūsų šalies darbo jėgą vertina kaip pažangią ir turinčią potencialo, yra ir šios agentūros ilgamečio įdirbio rezultatas. Šių metų „Europe Attractiveness Survey“ tyrimo duomenimis, 4 iš 5 investuotojų (80 proc.) nurodė, kad žmonių skaitmeniniai įgūdžiai yra labai arba kritiškai svarbūs jų investicijų planams Lietuvoje. Atitinkamai, Estijoje šių įgūdžių svarbą investicijoms akcentavo 48 proc., o Latvijoje – vos 17 proc. apklaustųjų.
Viena vertus, tenka pripažinti, kad tokie ryškūs rezultatų skirtumai trijose šalyse stebina. Antra vertus, analizuodami Lietuvoje investavusių verslų profilius, nesunkiai atrasime, jog skaitmeniniai darbuotojų įgūdžiai pagrindžia jų konkurencinį pranašumą rinkoje. Įprastais pavyzdžiais galime laikyti įmones, kurios Lietuvoje atveria IT produktų kūrimo centrus, taip pat – kompiuterinių žaidimų kūrimo bendroves, verslo paslaugų centrus, modernias gamybos įmones. Joms visoms darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai yra kritiškai svarbūs.
O kad skaitmeninių įgūdžių poreikis tik augs ir plėsis, užtenka paminėti milžiniško dėmesio šiemet sulaukusį „ChatGPT“, kurį plačiajai visuomenei pasaulyje atvėrė „OpenAI“. Daugelis verslų išvydo aiškią iliustraciją, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti jų veiklą, industrijas ir profesijas. Čia tenka prisiminti, kad dirbtinis intelektas kuriamas ir plėtojamas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau toks konkretus ir aiškus pavyzdys leido suvokti, kad technologija yra labai plačiai pritaikoma kasdieniame gyvenime ir versle. Natūralu, jog ir investuotojai pastaruoju metu daugiau dėmesio atkreipia į pasiūlymus ir galimybes, susijusias su dirbtinio intelekto pagrindu plėtojamomis technologijomis.
Beje, poreikis reaguoti į technologijų progresą įgalinant šalies gyventojus įgauti reikiamų technologinių įgūdžių, o šalies verslams sudaryti sąlygas kurti aukštą pridėtinę vertę ir būti konkurencingiems pasaulyje, aiškiai įvardintas ką tik visuomenei pristatytoje „Lietuva 2050“ vizijoje. Siekiant patenkinti šį poreikį švietimo sistemai tenka esminis vaidmuo, tačiau ir verslai turi daug svertų imtis lyderystės, bendradarbiauti su švietimo ir mokslo institucijoms. Tuo pačiu piliečiai turi suvokti, kad mokytis visą gyvenimą yra kritiškai svarbu – tiek kiekvienam atskirai, tiek visai valstybei. Šią galimybę užtikrinančios ir puoselėjančios organizacijos investuoja į ilgalaikį pranašumą, nes gebėjimas nuolatos tobulėti visada atveria naujų nišų. Tai ypač svarbu šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur konkurenciniai privalumai laikui bėgant sunyksta, nes rinkoje atsiranda kopijų, naujovių, sukuriami vertingesni pasiūlymai.
Naujausias EY atliktas Europos investicijų patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“ rodo, kad beveik 8 iš 10 (77 proc.) apklaustų investuotojų įsitikinę, jog per trejus ateinančius metus Lietuvos patrauklumas dar labiau pagerės. Ar šis potencialas stovi vien tik ant technologijų ir skaitmenizacijos pamato? Tikrai ne. Tačiau Lietuva yra gana tvirtai įtikinusi tarptautinių investuotojų bendruomenę, jog valstybė renkasi skaitmeninę ateitį. Tam turime visus argumentus ir ne vieną sėkmės istoriją.
Taigi šią žinutę reikia ir toliau taikliai bei atkakliai transliuoti – komunikacijos niekada nebūna per daug. Matyti, kad to naudą vis geriau suvokia ir į komunikaciją įsitraukia pati verslo bendruomenė, atrasdama, kaip ir kuo galima pasigirti. Verslas Lietuvoje išmoko taisyklę, kad norint būti pastebėtam globalioje rinkoje, reikia įdėti pastangų, įskaitant ir rinkodaros, komunikacijos komandų. Neužtenka vien tikėti senu posakiu, kad darbas meistrą giria.
Linas Dičpetris yra profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
