Asmeninis archyvasLietuviai finansinį saugumą vis dar sieja su stabiliu atlyginimu – daugiau nei pusė šalies gyventojų pagrindines pajamas gauna iš samdomo darbo. Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad papildomos pajamos, ypač iš kapitalo prieaugio, prieinamos tik turtingiesiems. Tačiau šiuolaikinį žmogų nuo geresnės finansinės ateities dažniausiai skiria ne sukauptas turtas, o įsitikinimai ir įpročiai.
Lietuviai priklausomi nuo atlyginimo
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo vieno pajamų šaltinio – dažniausiai samdomo darbo užmokesčio. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. samdomas darbas buvo pagrindinis pajamų šaltinis 56 proc. gyventojų, o apie 6 proc. pagrindines pajamas gavo iš savarankiškos veiklos. Galima sakyti, kad daugiau nei pusė lietuvių savo finansinę ateitį patiki darbdaviui. Jei samdomas darbas yra vienintelis pajamų šaltinis, nuo darbdavio priklauso, kiek, kada ir kaip dažnai didės atlyginimas.
Vieno pajamų šaltinio modelis lietuviams įprastas, nes jis perduodamas iš kartos į kartą. Verslumo ir investavimo kultūra Lietuvoje dar jauna – praktiškai tokio pat amžiaus kaip ir mūsų šalies nepriklausomybė. Vos prieš keliasdešimt metų keisti darbą ar kurti nuosavą veiklą nebuvo paprasta, o investuoti – net neįmanoma.
Šiuolaikinis žmogus pajamas gali diversifikuoti
Šiais laikais lietuviai gyvena visiškai kitokioje aplinkoje nei jų tėvai ar seneliai – galimybės papildomai užsidirbti, kaupti turtą ir investuoti yra praktiškai neribotos. Tačiau pernai SEB atlikta apklausa parodė, kad apie 63 proc. gyventojų savo lėšų niekur neinvestuoja. Vadinasi, daugiau nei pusė lietuvių nesinaudoja vienu paprasčiausių būdų generuoti papildomas pajamas ir stiprinti finansinį savarankiškumą.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur moderni rinkos ekonomika gyvuoja gerokai ilgiau, gyventojai yra įpratę turėti kelis pajamų šaltinius. Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. dirbančiųjų JAV turi papildomą veiklą, o dar 35 proc. aktyviai svarsto apie jos pradėjimą. Taip pat apie 62 proc. amerikiečių investuoja į akcijų rinką, kai Lietuvoje panaši dalis gyventojų apskritai neinvestuoja.
Jaunesnės kartos pajamų valdymą supranta geriau nei vyresni gyventojai – net 67 proc. Z kartos atstovų nurodo, kad norint pasiekti finansinį saugumą būtina turėti kelis būdus užsidirbti.
Jaunuoliai teisūs – kuo daugiau pajamų šaltinių, tuo mažesnė rizika susidurti su finansiniais sunkumais ir tuo daugiau laisvės taupyti bei investuoti. Technologijos ir šiuolaikinė darbo kultūra leidžia papildomai uždirbti iš bet kurios pasaulio vietos ir bet kuriuo metu. Be to, pasyvias pajamas gali generuoti ir įdarbintos santaupos.
Investavimas generuoja pasyvias pajamas
Iš investavimo gaunamos pajamos vadinamos pasyviomis, nes joms generuoti nereikalingas nuolatinis tiesioginis darbas. Įdomu tai, kad nuo 2020 m. akcijų rinka augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nuo 2020 m. padidėjo apie 60 proc., o JAV akcijų indeksas S&P 500 tuo pačiu laikotarpiu išaugo maždaug dvigubai daugiau – apie 120 proc.
Žinoma, svarbu suprasti, kad istoriniai duomenys negarantuoja tokios pačios grąžos ateityje. Tačiau jei nuo 2020 metų dalį savo darbo užmokesčio būtumėte nuosekliai investavę, jūsų investicijų prieaugis greičiausiai būtų buvęs didesnis nei atlyginimo.
Investuotojams reikšmingą finansinę naudą sukuria sudėtinių palūkanų efektas – kai investicijų grąža uždirbama ne tik nuo pradinės investuotos sumos, bet ir nuo jau uždirbto pelno. Pavyzdžiui, jei žmogus 20 metų kas mėnesį investuotų po 100 eurų ir gautų 7 proc. metinę grąžą, tikėtina, jis sukauptų apie 52 tūkst. eurų, o tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei investuotų lėšų suma.
Universalaus bazinio atlyginimo neprireiktų
Kai kuriose šalyse jau diskutuojama apie universalaus bazinio atlyginimo poreikį – valstybės mokamą bazinę išmoką visiems gyventojams. Tačiau iš tiesų dalį tokio finansinio pagrindo galime susikurti patys, nelaukdami, kol tai už mus padarys kažkas kitas.
Remiantis istoriniais duomenimis, akcijų rinka ilguoju laikotarpiu vidutiniškai generavo apie 7–10 proc. metinę grąžą. Pavyzdžiui, sukaupus 52 tūkst. eurų investicinį portfelį ir skaičiuojant 7 proc. metinę grąžą, tai reikštų apie 3,6 tūkst. eurų per metus arba apie 300 eurų per mėnesį papildomų pajamų. Tai suma, kuri gali padengti automobilio lizingo įmoką, vaiko ugdymo išlaidas ar tiesiog suteikti daugiau finansinės laisvės.
Nedideli, reguliarūs veiksmai ilguoju laikotarpiu sukuria didelę vertę. Tačiau pirmiausia turime nebijoti keisti požiūrio – diversifikuoti pajamų šaltinius ir leisti sau gyventi geriau.
Kristina Ruseckienė yra SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė
