Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


KOMENTARAS
Kokią šių metų patirtį išsinešime į ateinančius metus?
Tadas Povilauskas
Asmeninis archyvas
T. Povilauskas.

2023 m. nepalankių staigmenų gyventojams ir verslui buvo mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau ekonomiką atsivijo ankstesnių metų įvykių pasekmės. Šiemet Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis susitraukė pirmą kartą nuo 2010 m. Kol kas nepanašu, kad bent jau kitų metų pradžioje išsivaduosime iš ekonominio sąstingio. Teigiamų lūkesčių suteikia palūkanų normos, tačiau geopolitiniai įvykiai ir toliau yra vienas didžiausių nerimo šaltinių kelerių metų laikotarpiu vidutiniu laikotarpiu.

Šiais metais daugeliui įmonių vėl teko prisiminti, ką reiškia ieškoti klientų. Priešingai buvo 2021 ir 2022 m., kai ypač gamybos, transporto ir statybų sektoriaus įmonėms užsakymų buvo apstu, tereikėjo spėti patenkinti augusią paklausą. Tačiau 2023 m. klientų sumažėjo, ir įvairios apklausos rodo, kad nepakankama paklausa yra didžiausias įmonių vadovų iššūkis šiuo metu. Dėl mažesnės paklausos dažniausiai didėja konkurencija ir mažėja įmonių pelningumas, o tai šiemet puikiai ir pamatėme. Kita vertus, toks laikas yra vėl palankus klientui, nes jis gali ir išsirinkti, ir pasiderėti.

2023 m. Lietuvos ir kitų Europos šalių ekonomiką nuo didesnio nuosmukio išgelbėjo atpigusios žaliavos, ypač energetiniai ištekliai. Elektros, degalų ar gamtinių dujų kainos nesugrįžo į tą lygį, kuris buvo prieš pandemiją, tačiau jos buvo gerokai mažesnės negu pernai. Dėl to labai pagerėjo Lietuvos užsienio prekybos balansas ir reikėjo mažiau biudžeto lėšų subsidijoms.

Valstybės investicijos šiemet Lietuvoje smarkiai augo ir padėjo išvengti didesnio ekonomikos nuosmukio. Iš dalies tai tiesiog sutapimas, kad šie metai buvo paskutiniai, kai dar buvo galima panaudoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Kita vertus, didėjusios investicijos energetikos, transporto ir krašto apsaugos sektoriuje buvo pačios valdžios sprendimų rezultatas.

Norėtųsi nenuvertinti ir privataus sektoriaus investicijų, kurios buvo didesnės, negu baiminomės praėjusiais metais. Po didelio šuolio kitąmet svarbiausia išlaikyti bent jau panašų investicijų mastą – valstybės investicijos 2024 m. liks panašios, tačiau privačios investicijos veikiausiai bus truputį mažesnės negu šiemet. Investicijos į atsinaujinančią energetiką, tvarią veiklą ir krašto apsaugą sulauks daugiausia dėmesio.

Šiemet kur kas mažiau negu pernai gyventojų dėmesio sulaukė infliacija. Nenuostabu, nes lapkritį metinė infliacija buvo 2 proc. Gyventojai norėtų, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos augtų lėčiau, bet kad jos mažėtų po praėjusių kelerių metų infliacijos šuolio. Tačiau nereikia pamiršti, kad dažniausiai defliacija (išskyrus importuojamų prekių) rodo šalies ekonomikos silpnėjimą. Kitąmet defliacijos Lietuvoje tikimybė yra nedidelė, jeigu energetikos išteklių kaina nebus mažesnė negu dabar, nes dėl augančių darbo jėgos sąnaudų paslaugų kainos, nors ir lėčiau, didės.

Dėl Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimų greitai šoktelėjusios palūkanų normos šiemet buvo vienas iš labiausiai gyventojus ir verslą erzinusių 2023 metų pokyčių. Metų pabaiga atnešė ir nusiraminimo – ECB pabaigė palūkanas didinti rugsėjį, ir dabar visų galvose virpa klausimas, kada ECB pradės mažinti palūkanas ir kokiu tempu. Visgi svarbu nepasiduoti emocijoms – reikėtų atsargiau žiūrėti į galimą palūkanų normų mažėjimo tempą kitąmet.

Išaugusios skolinimosi sąnaudos, padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas ir ankstesniais metais greičiau negu pajamos augusios būsto kainos atbaidė nemažai potencialių būsto pirkėjų nuo sprendimo įsigyti naują būstą. Butų sandorių skaičius Lietuvoje per vienuolika šių metų mėnesių buvo mažiausias nuo 2015 m. – didelis nuosmukis, daręs neigiamą įtaką visiems asmenims, dirbantiems nekilnojamojo turto ir statybos sektoriuose. Tačiau būta ir teigiamų staigmenų – būsto kainų indeksai nerodo, kad šiemet būstas Lietuvoje būtų atpigęs. Kitąmet būsto sandorių skaičius nebeturėtų būti daug mažesnis negu šiemet, tačiau būsto kainų metinis pokytis gali tapti neigiamas.

Priešingai negu būsto, komercinio nekilnojamojo turto kainos nuosmukio neišvengė. Kaip ir laukta, šiemet sandorių daug nebuvo. Tik metų pabaigoje ledai pajudėjo, kai pardavėjai turbūt priprato prie minties, kad, norint parduoti, teks susitaikyti su kaina, mažesne už nustatytąją vertintojų. Apskritai komercinio nekilnojamojo turto rinka rodo nuo karo Ukrainoje matomą tendenciją – užsienio investuotojai privengia Lietuvos dėl padidėjusios geopolitinės rizikos. Neseniai pristatyti preliminarių tiesioginių užsienio investicijų šiemet rezultatai rodo tą patį – investicijas tęsia tos užsienio įmonės, kurios jau čia yra įsikūrusios anksčiau ir kurios patenkintos investicijų Lietuvoje rezultatais. Bet pritraukti naujų investuotojų yra labai sudėtinga. Ar situacija keisis kitąmet? Kol vyksta karas Ukrainoje, matyt, būsime įsprausti į šiuos geopolitinius spąstus.

Fiskalinės politikos netikėtumų, be solidarumo bankams mokesčio, šiemet buvo nedaug. Valdančiajai koalicijai nepavyko pajudėti pirmyn su jau trečius metus žadama mokestinių lengvatų peržiūra. Vargu ar pavyks tai padaryti kitąmet, kai šalyje vyks net treji rinkimai. Tačiau akivaizdu, kad pastarosiomis savaitėmis ruošiama dirva galimiems mokestiniams pokyčiams kitų metų pirmą pusmetį norint užtikrinti stabilų augančio krašto apsaugos poreikio finansavimą. Tokių diskusijų labai reikia, tačiau būtina ruoštis ir tam, kad prieš rinkimus neišvengiamai bus naujų pasiūlymų, kaip didinti finansavimą kai kurių sektorių sąskaita.

Gyventojų apklausos nerodo, kad namų ūkiai patys savo finansinės padėties pokyčius vertintų prastai. Šiemet namų ūkių vartojimo mastas mažėjo, bet tai, kad darbo rinkoje padėtis liko stabili, infliacija mažėjo, vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo beveik 12 proc., leidžia teigti, kad istoriškai šie metai nebus vertinami labai blogai. Kol kas gyventojų lūkesčiai dėl finansinės padėties pokyčių kitąmet yra gana geri, tačiau kaip visada reikia priminti, kad Lietuvos ekonomika yra atvira ir būtent nuo pokyčių eksporto rinkose priklausys, kokie tie metai bus mums, ir, žinoma, nuo mūsų pačių pastangų išlikti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje. Šiemet daug mokėmės apie dirbtinį intelektą, tačiau kitąmet reikės vis labiau eiti nuo kalbų prie darbų.

Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.

2023 12 14 10:58
Spausdinti