Lietuvos verslininkai ginčus linkę spręsti per teismus – nuo 2012 m. kasmet teismai sulaukia vidutiniškai 97 tūkst. verslo bylų.

2016 m. labiausiai padaugėjo ginčų dėl konkurencijos, juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo, taip pat dažniau bylinėtasi dėl viešųjų pirkimų, statybos rangos, prekės ženklų, nesutarimų su tarptautiniu partneriu. Tai rodo advokatų kontoros JUREX atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“. 2016-aisiais teismai nesąžiningos konkurencijos bylų sulaukė dukart daugiau nei ankstesniais metais. Žvelgiant į kelerių metų tyrimo duomenis, matyti, kad verslas vis labiau vertina sąžiningą konkurenciją – nuo konkurentų ar buvusių darbuotojų siekia apginti komercines paslaptis, verslo strategiją, neprarasti produktų ar paslaugų paklausos, užsakymų skaičiaus, profesionalių ilgamečių darbuotojų. Tokia nuostata skatina ieškoti teisinių priemonių, kurios eliminuotų nesąžiningą konkurenciją, padėtų kurti pridėtinę vertę, formuoti išskirtinumą. Teisininkai, siekdami būti efektyviais šios srities patarėjais, taip pat turi būti įsigilinę į atstovaujamų bendrovių ypatumus, specifiškumą, gerai pažinti dinamišką, nuolat besikeičiančią rinką. Tyrimo duomenys atskleidė ir tai, kad daugiau dėmesio įmonės skiria neturtinių teisių apsaugai. Reputacija, teisė į pavadinimą tampa vis svarbesniais veiksniais, padedančiais verslui sėkmingai veikti vietos rinkoje, pritraukti klientų ar net talentingų darbuotojų. Todėl teisininkai turi stebėti neturtinių teisių gynimo tendencijas ir laiku patarti verslui, kaip išsaugoti intelektines vertybes ar reaguoti į jų pažeidimus. Šios tendencijos leidžia manyti, kad ateityje ginčų dėl įmonių neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės vis daugės. Be to, 2018 m. pavasarį bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis naujas asmens duomenis tvarkančių įmonių pareigas ir itin dideles baudas už netinkamą jų vykdymą. 2013 m. pradėjus veikti Darbo ginčų komisijoms, teismai darbo bylų gauna bemaž trečdaliu mažiau. Dažniausiai ginčai susiję su darbo sutarties nutraukimu ar pakeitimu, taip pat su darbo užmokesčiu.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo ginčų turėtų padaugėti dėl išplėstų reikalavimų darbdaviams.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo ginčų turėtų padaugėti dėl išplėstų reikalavimų darbdaviams. Kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką, įdiegti mechanizmus, leidžiančius darbuotojams derinti šeiminius įsipareigojimus su darbo laiku, užtikrinti personalo privatumo bei garbės ir orumo apsaugą darbe. Turi būti tinkamai aprašytos įmonių komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija, parinktos labiausiai darbo pobūdį atitinkančios darbo sutarčių rūšys, įgyvendinti kolektyvinio atstovavimo principai. Visi šie reikalavimai iš darbdavių pareikalaus papildomų laiko ir finansinių investicijų, jei reikalavimai nebus įgyvendinti, atsiras daugiau rizikų kilti ginčams ir nesutarimams su darbuotojais. Lietuvos teismai praėjusiais metais nagrinėjo 406 bylas dėl viešojo pirkimo – dėl 1 iš 21 vykusio pirkimo buvo ginčytasi teisme (2015 m. – 1 iš 29, 2014 m. – 1 iš 30). Prognozuojama, kad naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, tikėtina, įsigaliosiantis 2017 m. birželio 1 d., dar labiau padidins perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčų skaičių. Naujovės turėtų supaprastinti viešojo pirkimo procedūras, tačiau nauji reguliavimo niuansai gali sudaryti prielaidas neaiškumams, prieštaringiems vertinimams. Ginčų skaičių lems, ar naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas bus lydimas pakankamos apimties įgyvendinamųjų teisės aktų, kaip aktyviai įsitrauks Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija ir kitos valstybės institucijos, teikdamos metodines rekomendacijas. Vienas esminių pokyčių, kuris, tikėtina, kels nemažai ginčų, yra ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus įtvirtinimas ir reikalavimas jį taikyti vertinant beveik visus pirkimus. 2016 m. taikos sutartimi baigėsi vos 2,4 proc. civilinių bylų. Verslas vis dar retai naudojasi galimybe ginčus spręsti taikiai, nors tam Lietuvoje turime taikos sutarties ne procese priemonę, teisminės ir privačios mediacijos institutus. Ir teisininkai, ir verslo valdymo ekspertai vieningai sutaria, kad verslininkai ateityje labiau sieks derybų ir ginčus dažniau užbaigs taika. Manoma, kad populiarės būtent ginčų sprendimas mediacijos būdu. Verslas bus linkęs ieškoti kompromisų bei alternatyvų, kad nepralaimėtų nė viena pusė ir išliktų galimybė atkurti buvusius santykius ar imtis naujų bendrų projektų. Jurgita Judickienė yra advokatė, advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė