Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


KOMENTARAS
Kokias žinutes dėl palūkanų ateities siunčia ECB sprendimai?
Leonardas Marcinkevičius
Asmeninis archyvas
L. Marcinkevičius.

Bazinės palūkanų normos nebuvo keičiamos antrą kartą iš eilės. Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba jas nutarė palikti 4,00-4,75 proc. intervale. Konkrečių sprendimų dėl pinigų politikos krypties keitimo rinkos dalyviai šį kartą nesitikėjo, visgi buvo laukiama užuominų, kada centrinis bankas galėtų pradėti palūkanų mažinimą. Nors ECB vadovė Christine Lagarde stengėsi prislopinti rinkos dalyvių optimizmą, naujausios infliacijos prognozės ir sprendimai dėl ECB vertybinių popierių portfelio normalizavimo siunčia žinutes ir apie bazinių palūkanų normų ateitį.

Mažinamos infliacijos prognozės

Užuominas dėl palūkanų ateities siunčia pasikeitęs vertinimas dėl infliacijos tendencijų. Pastarąjį kartą šios prognozės buvo atnaujintos rugsėjo mėnesį. Tada buvo aiškiai deklaruota, kad infliacija visais ateinančiais metais bus ženkliai aukštesnė nei paties ECB išsikeltas 2 proc. metinės infliacijos tikslas ir sudarys 3,2 proc. Tai reiškia, kad su tuo palūkanų lygiu, kuris buvo nustatytas tuomet, kainų augimo tempas iki jiems priimtino lygio nebūtų sumažėjęs ilgiau nei metus.

Dabar, pagal gruodžio mėnesį atnaujintas centrinio banko ekspertų prognozes numatoma, kad infliacija 2024 m. turėtų būti 0,5 proc. punkto mažesnė, negu manyta prieš tris mėnesius ir sudarytų 2,7 proc. Tuo tarpu 2025 m. numatomas 2,1 proc., o 2026 m. 1,9 proc. vartojimo kainų augimas. Tai reiškia, kad dabartinis palūkanų normų lygis leidžia sparčiau artėti prie siekiamo tikslo.

Tiesa, ECB pranešime įspėjama, kad nors kainų augimo tempas pastaraisiais mėnesiais prislopo, jis trumpam vėl gali šoktelėti į viršų. Po gruodžio mėnesio posėdžio išlikti budriems ragino ir Ch. Lagarde, kartu patikinusi, kad šį kartą apie palūkanų mažinimą „nebuvo jokių diskusijų“. Tačiau jų pačių pateiktos kainų augimo prognozės tarsi siunčią žinią, kad rinkos lūkesčiai dėl palūkanų mažinimo ateinančių metų viduryje yra pagrįsti.

Pandeminės programos reinvestavimas nutraukiamas anksčiau

Antroji svarbi žinia yra sprendimas dėl ECB vertybinių popierių portfelio normalizavimo. Jis taip pat leidžia projektuoti palūkanų normų ateitį. Pandemijos pradžioje pinigų politikos formuotojai pradėjo naują Specialiąją pandeminę pirkimų programą (SPPP), kuria numatyta supirkti obligacijų už rekordinę 1,85 trln. eurų sumą. Taip kovido laikotarpiu buvo užtikrinamas naujų pinigų įliejimas į ekonomiką. Iki šiol buvo numatyta, kad reinvestavimas pagal šią programą bus tęsiamas iki pat 2024 m. pabaigos.

Kodėl sprendimai dėl SPPP susiję su palūkanų normų pokyčiais? Reinvestavimo iš šios programos nutraukimas iš esmės reiškia kiekybinio griežtinimo politiką. Jis yra numatytas ateinančių metų pabaigoje.

Tuo tarpu ECB sprendimas mažinti palūkanų normas reikštų pinigų politikos švelninimą. Jį pradėjus vykdyti 2024 m. viduryje, du pinigų politikos instrumentai imtų veikti priešingomis kryptimis. Palūkanos – švelninimo, o SPPP – griežtinimo. Tokio dviprasmio signalo pinigų politikos formuotojai rinkos dalyviams pasiųsti negali.

ECB valdančioji taryba gruodžio mėnesio posėdyje priėmė sprendimą tęsti pilną reinvestavimą iki 2024 m. vidurio, o nuo antrosios ateinančių metų pusės pandeminės programos portfelį mažinti vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Visišką reinvestavimą, kaip ir numatyta, užbaigiant ateinančių metų pabaigoje.

Kaip aiškino Ch. Lagarde, dabar yra „geras laikas“ vykdyti centrinio banko balanso normalizavimą. Tačiau tai, kad jau kitų metų viduryje nuspręsta mažinti reinvestavimo iš SPPP apimtis, taip pat sustiprina lūkesčius, jog palūkanos iš tiesų gali būti mažinamos jau ateinančią vasarą.

Pagaliau ECB infliaciją slopins ne tik aukštomis palūkanomis

Sustabdytas pinigų spausdinimo aparatas yra lėtėjančios infliacijos priežastis. Ne palūkanų normų reguliavimu, o kiekybinio skatinimo programų pagalba pinigų politikos formuotojai galėjo pasiekti, kad apyvartoje esantis pinigų kiekis per pandemiją būtų padidintas ketvirtadaliu.

Dabar, ECB jau pusantrų metų griežtinant pinigų politiką, siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1), į kurį įeina grynieji ir mūsų kasdienėse banko sąskaitose esantys pinigai, jau sumažėjo 10 proc. 2022 m. spalį siekė 11,5 trln. eurų, o tą patį mėnesį šiais metais – 10,4 trln. eurų.

Pradėjus SPPP portfelio normalizavimą, kovoje su aukšta infliacija pagaliau bus pasitelkiami abu instrumentai – tiek aukštos palūkanos, tiek kiekybinis griežtinimas. Todėl nuoseklus pigių pinigų politikos užbaigimas leidžia tikėtis, kad tokios aukštos infliacijos ateityje nebematysime.

Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

2023 12 19 19:12
Spausdinti