Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 16 d.


KOMENTARAS
Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
Audrius Rutkauskas

Eksportuojančios Lietuvos įmonės vis dažniau susiduria su naujomis užsienio įmonių ar verslo partnerių sąlygomis – reikalavimais pateikti su veiklos tvarumu susijusius duomenis. Todėl verslas, norėdamas išmokti vertinti ir nustatyti savo veiklos poveikį tvarumo srityje, dažniausiai kreipiasi į tvarumo konsultantus. Jie pastebi, kad neretai kreipiamasi per vėlai, kai iki būtinumo pateikti tvarumo duomenis jau būna likę itin mažai laiko.

Kad neištiktų studento sindromas, kai pasirengti egzaminui lieka paskutinė naktis, derėtų pradėti ruoštis jau dabar. Įsivertinimo procesas turėtų prasidėti nuo atliktos poveikio analizės, kuri atskleis, kokių duomenų apskritai reikės. Vėliau turėtų būti sudaromas veiksmų planas, kaip duomenis surinkti, apdoroti, susisteminti ir integruoti į sprendimų priėmimus. Galiausiai atliktas darbas turėtų tapti tvarumo ataskaitos dalimi, kuri rodytų, kaip įmonė suvokia tvarumą, mato savo indėlį ir kuria pažangą.

Kodėl verslas apskaičiuoja savo CO2 emisiją?

Pirma priežastis yra konkurencinis pranašumas. Tvarumo integravimas gali tapti svarbia korta įmonėms išsiskirti ir pranokti konkurentus. Jeigu du produktai yra visiškai vienodi, bet vieno jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija yra mažesnė, tai – jau konkurencinis pranašumas, ypač tada, kai įmonė yra tiekėja kitai įmonei arba turi raportuoti savo poveikį aplinkai arba yra įsipareigojusi siekti nulinės emisijos. Į tai atsižvelgiama Skandinavijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos rinkose. Dėl to, pavyzdžiui, statybines medžiagas į Šiaurės Europos šalis eksportuojančios Lietuvos įmonės iš partnerių, užsakovų vis dažniau sulauks klausimų, kokią emisiją sukuria jų produktai.

Produkto ar paslaugos emisijos kiekis taip pat tampa vienu atrankos kriterijų pirkimų konkursuose. Nepasiekta nustatyta kartelė arba nėra duomenų apie emisiją ir reikalavimų atitiktį – šansai laimėti suprastėja.

Jeigu esate vienas iš didelės įmonės tiekėjų, turite žinoti, kad į Lietuvos teisės aktus įtraukus Europos Sąjungos Tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (CSRD) nuostatas, nefinansinę informaciją privalės teikti visos didelės įmonės ir beveik visos bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje, taip pat ir visos viešojo intereso įmonės. Be to, nefinansinę informaciją turės teikti ir kai kurios ne Europos Sąjungos įmonės, veikiančios Europos Sąjungos teritorijoje. Teisės aktų pokyčiai yra antroji priežastis, kodėl verslas ima apskaičiuoti savo CO2 emisiją.

Didelės įmonės apibrėžimą atitinkančios bendrovės Europos Sąjungoje jau gali paprašyti mažesnių partnerių, pavyzdžiui, savo tiekėjų, pateikti duomenis apie emisiją, kad nustatytų, kokie kiekiai susidaro trečiojoje ŠESD emisijos srityje (angl. Scope 3).

Su klimato kaita susijusius dekarbonizacijos tikslus apibrėžia vis daugiau didelių įmonių, tad savaime suprantama, kad jos prašys šios informacijos ir iš partnerių. Jau dabar tokios bendrovės kaip „Telia“ ar „Ignitis“, taip pat SEB bankas Lietuvoje vertina savo partnerius tvarumo atžvilgiu. Didžiosios įmonės pradeda fiksuoti tiekimo grandies tvarumo rodiklius, o vienas pagrindinių yra ŠESD emisija.

Lyderiai jau mato rezultatus

Trečia priežastis – veiklos sąnaudų mažinimas. Greičiausiai prisimenate, kai išaugusios elektros kainos sukėlė saulės elektrinių bumą Lietuvoje? Ekonominė paskata svarbi įgyvendinant pokyčius.

Vienas didžiausių konglomeratų pasaulyje „Univeler“ pastebėjo didelį šalutinį emisijos mažinimo programų efektą – darbuotojų dalyvavimą ir sąnaudų sumažėjimą. Paaiškėjo, kad žmonės įmonėje labiau įsitraukia į veiklą, susijusią su klimato kaitos iniciatyvomis, palyginti su kitais įgyvendinamais projektais. Bendrovė apskaičiavo, kad per dešimt metų, siekdama mažinti emisiją, sutaupė 1,5 mlrd. JAV dolerių. Po šimtus milijonų dolerių per kelerius emisijos mažinimo programų įgyvendinimo metus sutaupė ir tokios bendrovės kaip „Nestle“, „Microsoft“, „Heineken“.

Ketvirta priežastis – rizikos valdymas. Politiniai Europos Sąjungos sprendimai yra lyg galingas judantis traukinys. Nėra požymių, kad jis sustos ar grįš atgal. Etapas po etapo siekiama ekonomikos neutralumo klimatui. Dėl to atsiranda vis daugiau reguliavimo, taisyklių ir naujų tikslų. Įmonėms, kurios nematuoja ar nemažina savo ŠESD emisijos, ilguoju laikotarpiu rizika tik didės, ypač toms, kurios veikia taršesniuose sektoriuose.

Pabrėžtina, kad neišvengiamai dėmesio sulauks ir vadinamasis žaliojo smegenų plovimo (angl. Greenwashing) reiškinys. Tam skirta šiuo metu rengiama Žaliųjų teiginių direktyva (angl. Green Claims). Kai įmonė planuos skelbti, kokie yra tvarumo pasiekimai, komunikacija turės atitikti tam tikrus reikalavimus.

Naujos reguliacijos ar įstatymai yra tik vienas iš pereinamojo laikotarpio rizikų pavyzdžių – taip pat reiktų nepamiršti ir vis didėjančio vartotojų susirūpinimo klimato kaita. Tai galiausiai atsilieps ir vartotojų pasirinkimams ateityje.

Prie pokyčių galime prisidėti kiekvienas

Penktoji priežastis – aplinkosaugos ir klimato pažabojimo atsakomybė, gulanti ant visų mūsų pečių. Pokyčiai prasideda nuo savo poveikio klimatui analizės, įskaitant ir ŠESD emisijos matavimo ir duomenų surinkimą. Kai žinome, kokios yra emisijos sritys, jų duomenis, suvokiame procesus, kurie skleidžia ŠESD, tada ieškome atsakymų į klausimą, kaip tai vyksta, iš kur atsiranda daugiausia emisijos. Būdų, kaip sumažinti emisiją, paieška suvienija komandas ir skatina realius pokyčius: ieškoti naujos energijos taupymo praktikos, efektyvinti procesus, rinktis elektra varomą transportą, įsirengti saulės elektrines ir t. t.

Reikia tikėtis, kad kitąmet Lietuvoje turėsime dar daugiau tvarumo pokyčių pavyzdžių ir įmonių, kurios bus pasiryžusios žengti į naują tvarumo lygį – paskirs komandas, kurios rūpinsis, kad tvarumo standartai nugultų į kasdienę įmonės veiklą, verslo strategiją ir planą.

Audrius Rutkauskas yra SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas.

2024 03 12 10:13
Spausdinti