Vytis SnarskisKraštuose, kur nėra legitimios valdžios, kvailoka tikėtis būsiant padorios opozicijos. Nuo tada, kai tapome daugmaž pusėtinais vakariečiais, mes irgi linkę patikėti visokiomis blėnimis, o Rusijos ar Baltarusijos tarnybų specoperacijas linkę vadinti rinkimais. Rūpintis jų opozicija, nors kokia dar opozicija šiaurės korėjose? Toje pasaulio dalyje, kur driekiasi rusakalbių apgyventos arba užgrobtos žemės, laisvų demokratinių rinkimų nebūta nežinia kiek dešimtmečių. Kai pirmą kartą rusai išsirinko Jelciną, gal dar būta demokratijos, bet jau 1996-aisiais televizijas valdantiems oligarchams ir pilkiesiems kardinolams liberaliuosius arklius teko pristabdyti, nes liaudis, paleista balsuoti laisva eiga, būtų išrinkusi komunistą Ziuganovą.
Putinas prezidentu tapo per realybės šou su daugiabučių sprogdinimais ir kitais satanistiniais specefektais. Tuo metu dar būta padorių žurnalistų televizijoje – opozicinis NTV kėlė triukšmą, esą tai jau virš visko – heksogeno prikrautus maišus grūsti į daugiabučių rūsius ir sprogdinti paryčiais su visais miegančiais. Ne visus numatytus daugiabučius pamaskvėse ir riazanėse valdomosios demokratijos sumanytojai susprogdino, kai kur pagavo saugumiečius, kraunančius maišus su į cukrų panašiais milteliais, tad teko sprukti ir meluoti, esą tai buvo mokymai, piliečių budrumo patikrinimas, o dėl visko kalti čečėnai ir visi kiti kaukazietiškos išvaizdos asmenys.
Taip su po***stine gaida Maskovijoj prasidėjo XXI a. Kadangi dujų ir naftos doleriai liejosi sraunia srove, visi kolektyviškai spjovė į nesmagius klausimus. Ir prasidėjo optimistinė ekonominio augimo diskoteka. Mažai kam rūpėjo, kad retsykiais spectarnybos nušauna nepatogius klausimus uždavinėjančius žurnalistus – Estemirovą, Politkovskają, taip pat nežinia kiek jau pamirštų, kad bjaurūs dalykai dėjosi aplink povandeninio laivo „Kurskas“ incidentą, paskui – Beslane, „Nord Oste“. Litvinenkos nunuodijimas poloniu. Nemcovo sušaudymas. Novičioko tepliojimas Britų salose, po to – Navalno epopėja. Viso to fone – auganti regionų ubagystė ir imperializmo blūdas.
Opozicija? Kaipgi – plušėjo išsijuosusi. Ponas Žirinovskis, liberaldemokratas, iš pačios aukščiausios Dūmos tribūnos pliekė Putiną ir jo politiką susiriesdamas. Pilnas ru-tubas aštriausių kritikos strėlių visiems kleptokratams jedinarosams ir carui asmeniškai. Skepsį pasilaikykite, Rusijoje nesankcionuota opozicija nepageidaujama, o jei nesusipranta ir neapsiramina, tėra vienas kelias – paskui Nemcovą. Arba sprukti į Vakarus. Jei sutinki dalyvauti politinėje Kremliaus operetėje, gali net būti konspiracinis LGBT’istas – kaip Žirinovskis, niekas pirštu nekliudys, jei savo monologus derinsi su scenaristais.
