Meniu
Prenumerata

trečiadienis, rugpjūčio 17 d.


RIMTI REIKALAI
Kolektyviniai Vakarai ir sodai satyra
Balys Godauskis

Vakarų civilizacijoje vėl juntamas supuvusių kiaušinių tvaikas. Bet žmonės ir intelektualai jau ir prie to priprato, pabando protestuoti pavieniai keistuoliai ir etatiniai ekstravertai, tuo viskas ir baigiasi. Normaliam žmogui baisėtis ir nervintis neproduktyvu. Normalūs žmonės gyvena normaliame pasaulyje, kur miestų bombardavimas tapo norma prieš keletą metų Sirijoje, norma tapo slenkančios okupacijos Sakartvele, Ukrainos rytuose. Normalu ir JAV pasitraukimas iš Afganistano – Talibano naudai. Gal ir tas Talibanas sunormalėjo, gal nebesikėsins į vakariečių gyvybes, gal apsiribos savo moterimis, bebarzdžiais ir akiniuočiais.

Rusija yra normali savo amžinu nenormalumu. Supraskit – jie kitokie būti niekaip negali, todėl susitaikykime, prisitaikykime ir išsaugokime Putino veidą. O kas gi čia atsitiko? Kodėl Putino veidu turi rūpintis nebe plastikos chirurgai, o makronai, šolcai ir salviniai? Šiaip tai tie visi kolektyviniai makronai, šolcai ir salviniai galėtų Putino veidą – su pačiu Putinu ar be jo – atsisiųsdinti iš Kremliaus diplomatiniu paštu. Ir saugoti. Mumifikuoti, pamerkti formaldehido stiklainy, įsirėminti Luvre. Tegu saugo vieno ar kelių Putino antrininkų veidus, tik kam dėl to ukrainiečius trukdyti. Jiems Putino veido nereikia, jie savo šalį gina nuo kolektyvinio Putino šmėklos.

Visa laimė, kad kolektyvinis Putinas pats pasirodė esąs visokeriopai supuvęs, apsivogęs, neregėtai korumpuotas – daug labiau, nei galėjome įsivaizduoti. Dėl to raudonoji armija būna „nenugalima“ tik tada, kai vykdo spec. operacijas prieš vaikus, moteris ir beginklius civilius. Su ginkluotu priešininku raudonarmiečiai kautis nemėgsta, nes kai pralaimi – reikia bėgti, o kai neturi padorios avalynės, bėgti sunku. Raudonarmiečių pranašumas – tūkstančiai patrankų ir, – kaip jie patys kol kas tiki, – neribota amunicija.

Ukrainos nelaimė, kad kolektyviniai Vakarai pasirodė esantys gerokai ištižę. Ir užtruks nežinia kiek mėnesių, kol derama pagalba pasieks Ukrainą. Gėda ir apmaudas dėl kasdien žūstančių didvyrių. Sunku apsispręsti, kuris žodžių junginys žudynių ir grobikiško karo fone skamba niekingiau: „krikščioniškoji civilizacija“ ar „europinė socialdemokratija“. O gal „kisindžeris“, realpolitik pionierius.

2022 07 16 06:45
Spausdinti