Seimo rinkimų pirmojo ir antrojo turų nakties reportažai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos būstinės pateikė įdomių detalių. Prie kompiuterio palinkęs Ramūnas Karbauskis, už jo stovi Agnė Širinskienė ir dar pora žmonių. Dar keletas sėdi prie didoko posėdžių stalo, atsukę galvas į partijos pirmininką ir laukiantys, kokią žinią jis perduos iš kompiuterio ekrano.
Scena niekuo neprimena bendražygių ir bendraminčių susibūrimo svarbiausią politikams metų naktį. Veikiau – vaizdą iš postsovietinės įmonės direktoriaus kabineto, kur kiekvienas žino savo vietą vertikalioje hierarchinėje struktūroje. Tarp sėdinčių prie posėdžio stalo – ir valstybės ministras pirmininkas Sauliaus Skvernelis.
Kitą rytą žiniasklaida rašė apie rinkimų rezultatų nelaukusį ir anksti namo išvykusį premjerą, kuris dar davė skurdoką interviu laukiantiems žurnalistams. Televizijos kameros S. Skvernelį užfiksavo didžiulio „Agrokoncerno“ logotipo fone.
Tai – daug pasakantis epizodas. Ir jei jis netrikdo S. Skvernelio, tai tikrai žemina Lietuvos piliečius. Nes Lietuva – tą labai aiškiai visus ketverius metus demonstravo R. Karbauskis – jam tėra vienas „Agrokoncerno“ padalinių. Tarp daugybės kitų rapsų auginimo, traktorių remonto ir trąšų pilstymo bendrovių, kurių vadovai ir vadybininkai lygiai taip pat kviečiami į „Agrokoncerno“ būstinę Vilniuje ar kitą jam priklausančią kontorą.
Pastarieji ketveri metai Lietuvai tikrai buvo unikalūs. R. Karbauskio Lietuvos vizija iš tiesų priminė kolchozą, kuriame yra agronomas, zootechnikas, veterinaras, būrys melžėjų ir mechanizatorių, apylinkės inspektorius ir kultūros namų vedėjas. Jie tik klusniai vykdo pirmininko įsakymus, užgniaužę savo gyvenimišką patirtį, kokia ji bebūtų, ar profesines žinias, kiek jų belikę.
Taip atrodė visa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime, o dažnai ir ministrų kabinetas, įskaitant ir tuos garbingus tikrus profesionalus, kurie pasirinko prakentėti iki kadencijos pabaigos. Kad nebūtų pamurkdyti mėšle už kiaulidės tvoros, kaip tai nutiko Kęstučiui Navickui, Jurgitai Petrauskienei ar Rokui Masiuliui. Kita vertus, žmonės be principų to mėšlo kažkiek ir nusipelno.
Bet Lietuva atsilaikė ir netapo mažąja Lenkija, kurią nuo galinės sėdynės valdo Jarosławas Kaczyńskis. Iš buto su kate. Stilius ironiškai panašus, kaip ir koncerno kabineto Vilniaus „dangoraižyje“.
R. Karbauskis su S. Skverneliu iš tiesų bandė Lietuvą paversti apgailėtina Lenkijos kopija. Pašalpomis papirkinėdami atskiras socialines grupes. Pakirsdami ir taip silpnus žiniasklaidos finansinius pamatus, tuo pačiu viešaisiais pinigais nusipirkdami regioninės ir kai kurios nacionalinės palankumą. Kėsindamiesi į visuomeninį transliuotoją, Konstitucinį Teismą ir kitas institucijas. Priešindami sėkmingus gyventojus su tais, kurie liko gerovės pakelėje. Tuo pačiu vengė švietimo reformų, pakraščiui pasmerkdami ir ateities kartas.
Lenkijoje padėtis sudėtingesnė – moterys savo teises jau turi ginti gatvėse, išsisukinėdamos nuo ašarinių dujų debesų. O įsijautęs režimas, pavergęs nacionalinį transliuotoją, nusitaikė į amerikiečių ir vokiečių valdomą privačią žiniasklaidą.
Lietuva šįkart išsigelbės, tačiau trapi vakarietiškų jėgų persvara Seimo rinkimuose yra labiau sėkmė, atsitiktinumas, bet dar ne tendencija. Išlaikytas 5 proc. rinkimų barjeras apsaugojo Seimą ir valstybę nuo populistų ir kraštutinių radikalų ordų. Per plauką už borto likusi Valdemaro Tomaševskio partija dešiniesiems leido išplėšti trapią pergalę.
Tačiau ekonominis sunkmetis bus derlinga dirva radikalams ir populistams. Bandymai gydyti žmogaus teisių skaudulius sulauks pasipriešinimo. Prezidentas, kuriam žmogaus teisių klausimai, kaip jis pats sako, tėra visuomenės plačios diskusijos objektas, nebūtinai bus sąjungininkas. Reformos bus skaudžios ir supras tai mažuma.
Naujosios valdžios kiekvieną dieną lauks kliūčių ruožai. Reikės kantrybės, diplomatijos ir išminties juos įveikti. Jei nepavyks, tai po ketverių metų teks pripažinti, kad populizmo viesulas niekur nedingo, tik mes buvome tornado akyje.
Ovidijus Lukošius yra žurnalo IQ ir portalo Alfa.lt vyriausiasis redaktorius
