Vytis SnarskisKosmosas yra baisingai arti. Gerokai arčiau nei Lenkija, į kurios prekybcentrius iki kinų viruso sekmadieniais uoliai braukdavo dažnas lietuvis atnašauti globaliesiems vartojimo dievams, kurių žymiausi globoja apsirijimą bei apspangimą. Iš Vilniaus žvelgiant, kosmosas arčiau nei Kaunas. Tik 80 kilometrų.
Koks nors vilniškis skeptikas pasakytų, kad Baltarusija jam yra arčiau nei kosmosas, betgi lukašenkiniai kolchozai su rosatomo elektrine priešaky ir yra pats tikriausias kosmosas.
Kurį laiką žmonija buvo nepelnytai pamiršusi kosmosą. Užaugo ne viena karta, mananti, kad Mėnulis yra įrankis horoskopams sudaryti. Betgi Mėnulis yra tokia vietovė, kur galima nuskristi.
Pastaraisiais metais civilizuotojo pasaulio lyderės JAV neturėjo savų raketų – žmonių ir krovinių nešėjų kosmosan. Naudojosi vienos tokios technologiškai degradavusios rusiškos bendrovės paslaugomis. Kadaise ir rusai buvo padarę įsimintinų kosminių atradimų. Bet XXI a. jie kosmoso srityje neišrado nieko, tik kosminius popus. Tų popų pareigos buvo prieš startą pasidabinus keistais apdarais pašlakstyti vandeniu raketas ir pamurmėti atitinkamų burtažodžių. Bet kuo toliau, tuo dažniau rusų raketos krisdavo nepasiekusios kosmoso. Nėra ko pykti ant popų – jie ne šamanai, su fizikos dėsniais ir su gamtos stichijomis galynėtis niekas jų nemokė.
