Asmeninis archyvasKriptoturto pasaulyje šiuo metu įvyko daug aktualių dalykų. Apžvelkime svarbiausius.
JAV vertybinių popierių ir biržos komisija gegužės 23 d. patvirtino antro pagal kapitalizacijos dydį kriptoturto eterio biržoje prekiaujamą fondą (ETF). Tai antrasis šios komisijos sprendimas dėl kriptoturto biržoje prekiaujamų produktų. Šių metų sausį Vertybinių popierių ir biržos komisija po ilgos kovos patvirtino bitkoino ETF. Paprastai tariant, ETF yra kaip bendras investicinis vertybinis popierius, kurį galima pirkti ir parduoti kaip atskiras akcijas.
Šie JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos sprendimai, dalies užsienio autorių nuomone, galbūt paskatins didesnį visuomenės susidomėjimą investuoti į kriptoturtą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Tokiu atveju investuojantiems atsiranda aktualus klausimas, kada ir kaip gali tekti sumokėti mokesčius?
Įvairios tarptautinės organizacijos ir institucijos, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nariai yra tiek JAV, tiek Lietuva, arba, pavyzdžiui, Europos Komisija, iš esmės panašiai teigia, kad sąžiningas ir veiksmingas apmokestinimas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti pajamas iš viešųjų investicijų bei paslaugų ir sukurti verslo aplinką, kurioje klestėtų naujovės.
Tačiau šiuo metu mokesčių administravimo institucijoms trūksta reikiamos informacijos, kad galėtų stebėti gyventojų pajamas, gautas parduodant kriptoturtą. Nors kriptoturtu lengvai ir gana paprastai prekiaujama tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, įvairiose kriptoturto keityklose.
Bus reikalaujama, kad visi ES įsisteigę kriptoturto paslaugų teikėjai, nepaisant jų dydžio, praneštų apie ES gyvenančių klientų sandorius mokesčių institucijoms.
Pasauliniu mastu kriptoturto rinkos kapitalizacija šiais metais jau viršijo 2,5 trln. JAV dolerių, tad galima tik nuspėti, kiek milijardų pajamų galbūt buvo nuslėpta iš kriptoturto pardavimų ir nesumokėta mokesčių.
Kripto tema nemažai rašoma apie neseniai priimtą Kriptoturto rinkų (MiCA) reglamentą. Juo siekiama suderinti kriptoturto įmonių reguliavimą visoje ES. Įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose laikomasi nuomonės, kad dėl šio reguliavimo būtų labiau apsaugoti investuotojai, padidėtų finansinis stabilumas, skatintų kriptoturto sektoriaus patrauklumą.
Tačiau problema dėl mokesčių slėpimo išlieka, nes šis reglamentas nesuteikia pagrindo mokesčių institucijoms rinkti informaciją, kurios joms reikia norint apmokestinti kriptoturto pajamas, ir ja keistis.
Vis dėlto galiausiai šią problemą ES mastu turėtų spręsti ES Administracinio bendradarbiavimo direktyva (DAC), kuria išplėstas ataskaitų teikimas ir keitimasis informacija tarp ES mokesčių institucijų, taip siekiant apimti informacijos gavimą apie pajamas ES gyvenančių gyventojų, kurie investuoja į kriptoturtą. Šios direktyvos esmė tokia, jog bus reikalaujama, kad visi ES įsisteigę kriptoturto paslaugų teikėjai, nepaisant jų dydžio, praneštų apie ES gyvenančių klientų sandorius mokesčių institucijoms. Nauji ataskaitų teikimo reikalavimai dėl kriptoturto įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
Todėl galima vertinti, kad minėta direktyva pagerins ES valstybių narių gebėjimą aptikti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ar vengimo atvejus ir su jais kovoti.
Kuo tai gali būti aktualu Lietuvos gyventojui, planuojančiam investuoti ar jau investavusiam į kriptoturtą? Atsakymas paprastas – atskirti, ar įsigijote kriptoturtą ilgalaikiams tikslams ir po kurio laiko per vieną ar kelis sandorius jį parduosite, ar nuolat perkate ir parduodate kriptoturtą, t. y. periodiškai ar nuolatos spekuliuojate. Priklausomai nuo tokios veiklos, pelnas bus apmokestintas skirtingai. O tinkamai deklaruojant pajamas ir sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM) bus išvengta galimų problemų su mokesčių administratoriumi.
Jeigu įsigijote kriptoturto, jį palaikėte tam tikrą laiką, pavyzdžiui, pusmetį, metus ar kelerius, ir jo vertei išaugus per vieną, du ar tris sandorius pardavėte, tuomet, jei skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos nesieks 2500 eurų, toks uždarbis neapmokestinamas GPM. Jei pajamos viršys minėtą sumą, tuomet, iš jos atėmus neapmokestinamus 2500 eurų, likusi suma bus apmokestinama GPM. Tokias pajamas gyventojas turi deklaruoti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM už atitinkamus metus iki kitų metų gegužės 1 d.
Pavyzdžiui, jeigu kasdien, kas savaitę ar bent kas mėnesį parduodate įvairų kriptoturtą (nesvarbu, didelės ar mažos vertės), tuomet tai jau laikoma individualia veikla ir tokios pajamos apmokestinamos tiek GPM, tiek socialinio draudimo įmokomis kaip individualios veiklos pajamos. Tokiu atveju gyventojas turi registruoti individualią veiklą. Šios veiklos pajamas gyventojas taip pat turi deklaruoti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM už atitinkamus metus iki kitų metų gegužės 1 d.
Atskyrus šiuos du atvejus ir tinkamai atliekant mokestines pareigas minėti ES reglamentavimo pokyčiai tikrai neturės kelti papildomų klausimų mokesčių administratoriui.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
