Asmeninis archyvasKriptoturtas yra specifinė vis labiau populiarėjanti turto rūšis, iš kurios vis daugiau investuotojų bando gauti tam tikrą grąžą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Dar 2024 m. sausį JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (angl. The Securities and Exchange Commission – SEC) patvirtino didžiausio kriptoturto pagal kapitalizacijos dydį – bitkoino (BTC) – biržoje prekiaujamą fondą (ETF). Netrukus, 2024 m. gegužės 23 d., SEC patvirtino ir antro pagal kapitalizacijos dydį kriptoturto – eterio (ETH) – ETF. ETF yra kaip bendras investicinis vertybinis popierius, kurį galima pirkti ir parduoti kaip atskiras akcijas.
Šie SEC sprendimai lėmė BTC ir ETH kainų augimą, vėliau fiksuoti šio kriptoturto kainų kritimai ir vėl kilimai, priklausomai nuo įvairių ekonominių ir kitų pasaulio įvykių.
Ilgą laiką kriptoturto rinka buvo minimaliai sureguliuota pasaulyje. Dėl to pasitaikydavo ir didelių sukčiavimo atvejų.
Nors iš pradžių kriptoturto rinka buvo per maža, kad jai būtų reikalingas atskiras ES teisinis reguliavimas, vis dėlto netrukus kilo poreikis sureguliuoti gana stipriai augančią kriptoturto rinką ES lygmeniu. Šis poreikis kilo ne tik dėl vis didesnę pinigų kapitalizaciją pritraukiančių kriptoprojektų, tačiau ir dėl to, kad unikalios decentralizuotos kriptoturto bei blokų grandinės technologijos savybės kėlė iššūkių tradicinėms teisinėms reguliavimo sistemoms, kurios dažnai yra ribotos jų nacionalinėse jurisdikcijose.
Tad ES ėmėsi lyderystės: priėmė naują reglamentą (MiCA), skirtą kriptorinkai sureguliuoti. Iš esmės jo reguliavimas apima ne tik kriptoturtą kaip atskirą turto klasę, tačiau ir kriptoturto leidėjus kartu su kitais subjektais, kurie veikia ir teikia paslaugas šioje sferoje. Reglamentu siekiama suvienodinti ir pašalinti skirtingą kriptoturto sąvokų ir reglamentavimo interpretaciją ES valstybėse narėse – sukurti bendrą ES reguliavimą ir palengvinti veikimą šioje rinkoje asmenims, kurie šią veiklą nori vykdyti ES.
Netrukus kilo poreikis sureguliuoti gana stipriai augančią kriptoturto rinką ES lygmeniu.
MiCA reglamentas įsigaliojo 2024 m. gruodžio 30 d., tačiau dauguma ES valstybių, įskaitant Lietuvą, esamiems nacionaliniams kriptoturto paslaugų teikėjams nusprendė taikyti pereinamąjį laikotarpį.
Lietuvoje pereinamojo laikotarpio nuostatos įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatymą. Jame nustatyta galimybė į Juridinių asmenų registro tvarkomą sąrašą įrašytiems virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas, tačiau, norėdami tęsti veiklą po 2025 m. birželio 1 d., jie privalo turėti MiCA reglamente nustatyta tvarka išduotą veiklos leidimą (licenciją).
Rinkoje daugėja ne tik kriptoturto rūšių, bet ir įvairių su tuo susijusių investavimo priemonių. Pavyzdžiui, populiari investavimo priemonė yra už suteikiamą kriptoturtą gaunamos palūkanos (angl. crypto staking).
*****susije*****
Aktualu žinoti, kad, jeigu gyventojas Lietuvoje nuolat vykdo kriptoturto pirkimo ir pardavimo sandorius, tuomet jis turi registruoti individualią veiklą su pažyma. Šios veiklos pajamas gyventojas turi deklaruoti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) kaip už individualios veiklos vykdymą už atitinkamus metus iki kitų metų gegužės 2 d.
Vis dėlto, jeigu gyventojas nuolat tokių sandorių neatlieka, o įsigijo kriptoturto, jį palaikė tam tikrą laiką (pusmetį, metus ar keletą metų) ir jo vertei išaugus vienu, dviem ar trimis sandoriais pardavė, tuomet tai nelaikoma individualia veikla ir apmokestinama kaip „kito turto“ pardavimas. Tai reiškia, kad, jei skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos nesieks 2500 eurų, toks rezultatas neapmokestinamas GPM. Jei rezultatas viršys minėtą sumą, tuomet, iš jo atėmus neapmokestinamą 2500 eurų sumą, likusi bus apmokestinama GPM 15 proc. tarifu, jei neviršijama 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU, jo dydis 2025 m. yra 2108,88 euro) suma, arba 20 proc. GPM tarifas, jei viršijama 120 VDU suma. Tokias pajamas gyventojas turi deklaruoti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti GPM už atitinkamus metus iki kitų metų gegužės 2 d.
Jeigu už suteikiamą kriptoturtą gaunamos palūkanos, tokiu atveju svarbu žinoti, kad tai sukelia mokestines pasekmes gaunamų palūkanų atžvilgiu. Tuomet neatlygintinai gaunamas kriptoturtas kaip palūkanos apmokestinamas taip: kaip kitos palūkanos taikant 15 arba 20 proc. GPM tarifą, jeigu nevykdoma su kriptoturto sandoriais susijusi individuali veikla (20 proc. GPM tarifas taikomas, jei viršijama 120 VDU suma); arba kaip individualios veiklos pajamos taikant 15 proc. GPM, jeigu gyventojas verčiasi su kriptoturto sandoriais susijusia individualia veikla.
Dr. Martynas Endrijaitis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas
