Stokholmo restorane „Mėsos kukuliai žmonėms“ (labiau ironiškas vertimas „Mėsos kukuliai liaudžiai“) galima paragauti šio nesudėtingo, bet sotaus kulinarinio išradimo iš vištienos, kiaulienos, veršienos, jautienos, avienos. Taip pat paskanauti veganiškų ir šiek tiek egzotiškesnių kukulių iš šernų, briedžių, elnių ir šiaurinių elnių mėsos, o sezono metu – ir lokienos. Klasikiniai kukuliai, beje, gaminami iš jautienos ir kiaulienos faršo mišinio.
Ne, tai vis dar politikos, o ne kulinarijos skiltis, tačiau vartydamas šį meniu kažkodėl galvojau apie lietuvišką politiką ir ką tik praūžusius prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Iš kiaulienos ir jautienos suminkyti kukuliai, kaip ir dvipartinė sistema, yra sotūs ir pigiausi, bet galiausiai apima nesuvaldomas noras paragauti šio to ypatingo, kaip rodo JAV (Donaldo Trumpo išrinkimas ir renesansas), Vokietijos („Alternatyvos Vokietijai“ iškilimas), Didžiosios Britanijos („Brexitas“ ir jo sukeltas politinis nestabilumas) ir kitų brandžių demokratijų pavyzdžiai.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Keli šaukštai bulvių (liberalų) košės, šiek tiek kairuoliškos druskos ir dešine ranka pabarstytų pipirų patiekalą tik pagardintų, tačiau Lietuva, atrodo, iš jau minėto „Mėsos kukuliai žmonėms“ restorano valgiaraščio pasirinko „Mėsos kukulių puotą“ – aštuonių rūšių mėsos rinkinį. Būtent tiek partijų ir jų imitacijų savo atstovus iš Lietuvos pasiuntė į Briuselį.
Su prezidento rinkimais viskas aišku. Neturiu nieko prieš veganus, bet kukulis paauksuotoje prezidentūros lėkštėje tikrai veganiškas – skonis prėskas, o valgytojas kramtydamas nuolat kritikuoja mėsą, ypač kregždučių. Žurnalistų paklaustas, koks svarbiausias jo antrosios kadencijos tikslas, Gitanas Nausėda atsakė: „Kad Lietuvos šeimos būtų laimingesnės.“ Be ironijos šio pareiškimo nagrinėti neįmanoma. Kaip Lietuvos šeimoms tapti laimingesnėms? Tėvams darbo yra, motinystės atostogos ilgiausios pasaulyje, į vaiko pinigus ir mamadienius niekas nesikėsina. Vaikai, be abejo, balsuotų už saldainius ir daugiau „ekrano minučių“. Gal prezidentas kalbėjo apie netradicines šeimas? Vargu. Šių metų Pasaulio laimės indeksas rodo, kad lietuviai sparčiai kyla laimės liftu ir esame 19-oje vietoje – aukščiau nei anglai, vokiečiai ar amerikiečiai, gerokai atsiplėšę nuo lenkų, latvių ir net estų. Lietuvos jaunimas apskritai laimingiausias pasaulyje. Bet šeimos, anot G. Nausėdos, Lietuvoje nelaimingos, ir prezidentas norėtų suleisti joms vieną kitą laimės dozę.
Kukuliai, kaip ir lietuviški politikai, – primityvus patiekalas, tad niekuo nenustebins, kad ir iš kokios mėsos būtų suminkyti.
Ne tik prezidentūros lėkštėje, bet ir partijų dubenėliuose kartais norėtųsi pamatyti lokienos (išminties ir ryžto) kukulių, bet „Mėsos kukuliai žmonėms“ valgiaraštyje aiškiai parašyta juodu ant balto: „Ne sezonas.“ Tiesa, šis „ne sezonas“ išsitęsė metų metus per visas geografines platumas ir ilgumas, tad tai ne tik Lietuvos, bet viso demokratinio pasaulio, su itin retomis išimtimis, tendencija.
EP rinkimų rezultatai žada ne mažiau gurmanišką puotą rudenį po Seimo rinkimų. Kiauliena ir jautiena (patys spręskite, kurie čia konservatoriai, o kurie – socialdemokratai) neabejotinai dominuos lietuviškoje virtuvėje. Bet ir vieni, ir kiti lyg orkaitės vengs patiekti tradicinius kitų Europos šalių politikos virtuvėse jau išbandytus kukulius.
Per EP rinkimus paaiškėjo, kiek netikėtai bent jau jiems patiems, kad dabartinės valdančiosios koalicijos silpnoji grandis yra liberalai. Liberalų sąjūdyje valstietiško požiūrio yra kur kas daugiau nei nuo valstiečių atskilusioje technokratiškoje Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, tad liberalai turi ir naują konkurentą, ir naują partnerį galimose valdžios dalybose. Toks koalicinis rinkinukas iš trijų ar keturių rūšių kukulių yra neatmestinas šių metų pabaigoje, ypač sėkmingai susiklosčius antrojo turo dvikovoms vienmandatėse apygardose. Veganams tai nepatiktų.
Kitoje stalo pusėje numatoma kur kas įspūdingesnė puota. Kukulių receptai toli gražu nesibaigia Stokholmo restorano virtuvės šefo fantazija. Juos suminkyti galima ir iš žuvies, ir iš triušienos, ir iš įvairiausios naminės ir laukinės paukštienos. Kieno lėkštėje atsidurs Ignas Vėgėlė? Kokiu aštriu padažu apsilies EP rinkimuose nedalyvavęs Remigijus Žemaitaitis? Kokiais pikantiškais skoniais mėgins nustebinti Živilė Pinskuvienė su jos šešėlyje tūnančia Regionų partija?
Paragausime, įvertinsime. Bet keletą politkulinarinių įžvalgų galime pateikti dar nepaėmę peilio ir šakutės į rankas. Kukuliai, kaip ir lietuviški politikai, – primityvus patiekalas, tad niekuo nenustebins, kad ir iš kokios mėsos būtų suminkyti. Kuo trumpesnis valgiaraštis, tuo geresnis restoranas – tai aksioma. Tačiau patys trumpiausi valgiaraščiai yra nedemokratinių režimų gamyklose, mokyklose ir ypač kalėjimuose. Tad mėgaukimės kukuliais. Skanaus!
Ovidijus Lukošius yra IQ vyriausiasis redaktorius
