Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Jos užmojų įvykdymas Prancūzijos ekonomikai galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką.
Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis, rinkų požiūriu, būtų didžiausio masto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o, ECB nuomone, „Frexit“ šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.
Prieš „Brexit“ rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios krizės Jungtinėje Karalystėje, kuri kol kas neįvyko. Anglijos centrinio banko veiksmai ir nuvertėjęs svaras trumpam laikui apsaugojo JK ekonomiką nuo neigiamo „Brexit“ poveikio.
Po referendumo rezultatų bankas nukirto palūkanų normas, taip prilaikydamas šalies ūkį nuo staigaus nuosmukio. Taip pat nukritęs svaro kursas pagerino JK eksportuotojų padėtį: šalies eksportuojamos prekės atpigo ir tapo konkurencingesnės tarptautinėse rinkose.
Nors po „Brexit“ prognozuota krizė vis dar neįvyko, o JK ekonomikos prieaugis antroje metų pusėje net paspartėjo, šalies gyventojai jau pradeda jausti neigiamą referendumo poveikį. Dėl atpigusio svaro šalyje pabrango importuojamos prekės ir gerokai pakilo infliacija. Jeigu bus pasirinktas sudėtingasis „Brexit“ scenarijus, prekyba tarp JK ir ES suprastės ir stabdys BVP augimą. Todėl nors ekonomika išvengė staigaus nuosmukio, neigiami „Brexit“ efektai ateityje tik didės.
Perdenominavus valstybinę skolą, prancūzų santaupos, laikomos vyriausybės obligacijose, prarastų didžiąją dalį vertės.
M. Le Pen žada, jog būdama Prancūzijos prezidente inicijuos šalies išstojimą iš euro zonos. Taip pat Le Pen žada perdenominuoti Prancūzijos valstybinę skolą. Tokiu atveju šaliai būtų lengviau atiduoti skolas, o užsienio investuotojai patirtų didžiulius nuostolius: naujai išleistas Prancūzijos piniginis vienetas greitai nuvertėtų euro atžvilgiu, o investuotojai, šaliai paskolinę eurus, atgautų daug mažiau vertą Prancūzijos nacionalinę valiutą. Rinkų akyse toks žingsnis prilygtų valstybės bankrotui, kai skolos įsipareigojimai nėra visiškai įvykdomi.
Išaugus rizikai, jog M. Le Pen laimės prezidento rinkimus Prancūzijoje, obligacijų rinkos jau dabar nerimauja: investuotojų reikalaujama skolinimo rizikos premija pasiekė ketverių metų aukštumas. Tikėtina, kad išstojus iš euro zonos, šalies palūkanų normos tarptautinėse rinkose itin daug išaugtų, todėl pasiskolinti užsienio rinkose būtų sunku. Atsiskaityti naująja, rinkos pasitikėjimo neturinčia valiuta tarptautiniuose sandoriuose taip pat nebūtų lengva.
Prancūzijos gyventojai ir verslo įmonės gautų pajamas naujaisiais frankais, tačiau esamas skolas tarptautiniams kreditoriams turėtų atiduoti eurais. Tokiu atveju Prancūzijos valiutai pingant, realūs šalies gyventojų įsipareigojimai augtų. Tuo labiau, perdenominavus valstybinę skolą, šalies gyventojų santaupos, laikomos vyriausybės obligacijose, prarastų didžiąją dalį vertės. DNB analitikų nuomone, pinganti naujoji valiuta taip pat pabrangintų importą ir sukeltų infliacijos šuolį.
Pagrindinis skirtumas tarp „Brexit“ ir M. Le Pen propaguojamo „Frexit“ būtų naujai įvesta valiuta Prancūzijoje. Krentantis svaras pristabdė neigiamą „Brexit“ poveikį. Deja, naujasis frankas galimai turėtų staigų, destabilizuojantį efektą Prancūzijoje. Todėl artėjant rinkimams ir aštrėjant M. Le Pen retorikai, galima laukti augančio nerimo Europos finansų rinkose.
Povilas Stankevičius, DNB Rinkų tarnybos, Ekonominių tyrimų departamento analitikas
