Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


KOMENTARAS
Laivyba Lietuvoje kyla, bet per lėtai
Marius Dubnikovas
Josvydas Elinskas/ELTA
M. Dubnikovas.

Pakankamai daug diskusijų kyla dėl laivybos Lietuvoje. Visų pirma pramoginės laivybos, kuri patiria didžiulę transformaciją. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota apie 600 papildomų laivų ir šis skaičius tik augs šaliai turtėjant. Bet trūksta švartavimosi vietų, degalinių, nuotekų iškrovimo vietų.

Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir giliną Nemuną. Pastatė penkias plaukiojančias degalines kateriams, bet to nepakanka – norisi daugiau. Lenkijoje ir kitose valstybėse upės ir kanalai naudojami ženkliai intensyviau. Kuriasi nuomos, nakvynės ir maitinimo verslai, kurie leidžia šeimoms turėti mažus, bet tvarius verslus. To norėtųsi ir Lietuvoje. Nesustabdyti to, kas vyksta paskutinius kelis metus.

Tenka plaukioti laivu ir džiugu, kad dabar netenka teršti gamtos pilant kurą iš bakelių, nes VVKD įrengė degalines. Įsivaizduokite, kaip reikia 200 litrų degalų baką pripilti su 20 litrų bakeliais. Kad ir koks taiklus būtumei, tikrai dalis kuro pateks į vandenį ir nė vienas Lietuvos gamtą mylintis žmogus to nenori.

Taip pat VVKD sutvarkė Nemuno vandens kelią nuo Kauno iki Nidos – džiugu matyti švytinčius kelią žyminčius ženklus, kurie saugiai nukreipia laivavedį ten, kur galima plaukti. Bet ir vėl yra vienas BET, Nemunas perkirstas hidroelektrinės. Reikia šliuzo, kuris kaip ir žuvitakis yra privalomas kiekvienai elektrinei.

Nebaigti darbai – užkištas Šventosios uostas, mažų laivų uostai Nidoje ir Klaipėdoje. Klausimas, gal galėtume turėti uostą Palangoje, kur visi verslininkai paplotų, kad galės uždirbti daugiau, nes galės konkuruoti su Nida.

Laukia sunkūs darbai ir norėtųsi, kad jie būtų daromi daug greičiau. Lietuva yra vandens kraštas, tai yra milžiniškas turtas ir norėtųsi, kad plaukiant Kuršmarėse matytume daugiau Norvegijos, Švedijos ir Suomijos bei Baltijos šalių vėliavų, kurios atvežtų turistus per Baltiją į mūsų turizmui patrauklią gamtos idilę.

Galiausiai, kur mūsų laivybos pramonė, kuri buvo plėtota tarpukaryje ir ties Kaunu Nemune buvo kamščiai prekybinių laivų, kurie yra ekologiškesnis ir pigesnis transportas, nei sunkvežimis.

Marius Dubnikovas yra finansų analitikas.

2023 07 24 10:31
Spausdinti