Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


NUOJAUTOS KUŽDESYS
Laukti negalima mažinti...
Vidmantas Janulevičius
Andrius Ufartas/ELTA
Vidmantas Janulevičius.

Jau baigėsi pirmas šių metų ketvirtis ir jo rezultatai yra geresni nei tikėtasi, turiu blogą nuojautą. Nuojautą, kad tiek verslo, tiek gyventojų viltys bus apgautos.

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas klostosi gerai. Euro zonoje ir toliau lėtėja kainų augimas. Lėtėja greičiau nei buvo tikimasi. Remiantis „Eurostat“ išankstiniais duomenimis euro zonoje metinė infliacija kovo mėn. jau nukrito iki 2,4 proc., tuo tarpu Lietuvoje – net iki 0,3 procento.

Bet paslaugų kainų augimas vis dar du kartus didesnis už ECB norimą ir jau nuo praėjusių metų lapkričio mėn. jis nekinta ir siekia 4 procentus. Būtent į darbo užmokesčio augimą ir paslaugų kainų augimą nukreiptas didžiausias ECB dėmesys.

Paslaugų sektoriaus kaštų struktūroje didelę dalį sudaro darbo užmokesčio kaštai, kurie auga daug greičiau, nei norėtų ECB. Ir Lietuvoje jie auga daugiau nei dvigubai greičiau nei infliacijai neutralus darbo užmokestis (4 procentai). Visa tai lems, kad palūkanų mažinimo šią savaitę, kai vyks ECB reguliarus pasitarimas, tikėtis tikrai neverta.

Bet tamsiausi debesys telkiasi JAV. Ten vienas iš Federalinio Rezervų Banko (FRB) atstovų pareiškė, kad palūkanos šiai metais JAV gal ir VISAI NETURĖTŲ BŪTI MAŽINAMOS, nes ekonomika išlieka stipri, darbo rinka – taip pat, nedarbas rekordiškai mažas (kol kas nesiekia ir procentų, bet po truputį auga).

Tikitės, kad tai mūsų neliečia? Juk tai ne Europos Sąjungos ekonomika, kurios ekonomikos augimas šiais metais bus daugiau nei du kartus lėtesnis nei JAV (prognozuojama, kad šiais metais JAV ekonomika augs apie 2,4 proc.). Bet, deja, istoriškai ECB palūkanas dažniausiai mažindavo tik po analogiškų FRB sprendimų.

Euro zonos ekonomikos augimo prognozės šią žiemą buvo pablogintos. Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika šiais metais augs tik 0,8 proc. (visos Europos Sąjungos ekonomikos augimas, prognozuojama, sieks tik 0,9 proc.).

Lyg to būtų maža, prieš keletą dienų keturios Vokietijos mokslinės organizacijos kartu paskelbė bendras Vokietijos ekonomikos augimo prognozes, pagal kurias Vokietijos ekonomika šiais metais augs tik 0,1 proc. (vietoj anksčiau prognozuotų 0,3 proc.). Labai tikėtina, kad tokia žinia iš Vokietijos ir kiti ekonominiai procesai lems ir pačios euro zonos ekonomikos prognozių pokyčius – tikrai ne į gerąją pusę.

Metų pradžia visoje Europos Sąjungoje ir euro zonoje buvo paženklinta kritusios pramonės sektoriaus įmonių apyvartos, mažėjo pagamintos produkcijos apimtys. Užsakymai taip greitai neatsigauna, paklausa eksporto rinkose stagnuoja.

Statybų sektoriaus lūkesčiai kol kas negerėja. Nežinia, ar išgyvenus žiemos sezoną, pavasarėjant vis tik suaktyvės inžinerinių statinių statybos ir pramonės įmonių užsakymai (be to, labai mažai išduodama leidimų gyvenamosios paskirties būsto statyboms).

Savo ruožtu pramonės įmonių užsakymų augimas siejamas su numatoma RRF lėšomis remiama pramonės transformacija. Tačiau net jei kvietimai teikti paraiškas yra skelbiami, akivaizdu, kad realiai pinigai ekonomikoje pasirodo daug vėliau. Mūsų atveju tikėtina, tai atsitiks tik vėlų rudenį (paraiškų vertinimo, viešųjų pirkimų procedūros, atrodo kartais, trunka ilgiau nei pats investicinio projekto įgyvendinimas).

Taigi prognozės ganėtinai niūrios, ir džiugina tik vienas dalykas: nedarbas tiek Europos Sąjungoje, tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje reikšmingai neišaugo. Europos Sąjungoje nedarbo lygis vasario mėnesį buvo toks pats kaip ir prieš metus ir siekė 6,0 procentus. Euro zonoje jis buvo net kiek mažesnis nei prieš metus ir siekė 6,5 proc. (2023 m. vasario mėn. siekė 6,6 proc.). Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų vasario mėn. buvo kiek aukštesnis nei prieš metus ir siekė 7,4 proc. (kai 2023 m. vasario mėn. siekė – 7,1 proc.). Gyventojų nuotaikos ir lūkesčiai kol kas neblogi.

Bet net ir šis vienintelis geras rezultatas gali būti pakankamai apgaulingas. Įmonės turi uždirbti, kad galėtų toliau užtikrinti darbo užmokesčio augimą, įgyvendintų investicinius projektus. O tam šiuo metu reikia tiesiog paklausos.

Bazinių palūkanų mažinimas, net jei nesprendžia iš esmės paklausos problemos, galėtų tapti tuo geros valios ženklu, kad euro zonos makroekonomikos sprendimų priėmėjai prisideda prie ekonomikos gaivinimo. Reikia kuo greičiau įpūsti politinės valios padėti teisingą kablelį „laukti negalima, mažinti!“.

Vidmantas Janulevičius yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.

2024 04 08 12:29
Spausdinti